Nors šiuolaikinė medicina suteikia vis daugiau galimybių padėti insultą patyrusiems žmonėms, dalies šių atvejų galima išvengti. Kauno klinikų pranešime teigiama, kad svarbiausia – laiku kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius ir nenutraukti gydymo savarankiškai.
Minint Pasaulinę insulto dieną, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis išskyrė keturis reikšmingus pavojus: nekontroliuojamą kraujospūdį, prieširdžių virpėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį ir savavališką paskirtų vaistų nutraukimą.
Profesorius pabrėžia, kad padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai ar cukrinis diabetas gali ilgai nesukelti ryškių simptomų. Todėl gera savijauta nereiškia, jog liga neprogresuoja ar gydymas nebereikalingas. Sunkios komplikacijos gali pasireikšti tuomet, kai galimybės veiksmingai padėti jau būna mažesnės.
Ypač pavojingas prieširdžių virpėjimas
Viena svarbiausių išeminio insulto priežasčių yra prieširdžių virpėjimas. Dėl šio širdies ritmo sutrikimo širdyje gali susiformuoti kraujo krešulių. Jei jie patenka į smegenų kraujagysles ir užkemša kraujotaką, gali išsivystyti sunkus insultas.
Daliai pacientų prieširdžių virpėjimas būna diagnozuotas anksčiau, tačiau gydymas ne visada yra pakankamas. Kiti apie sutrikimą sužino tik patekę į insulto centrą.
Prof. V. Matijošaitis atkreipia dėmesį į pavojingą pacientų elgesį: kai kurie žmonės, mėnesį ar ilgiau vartoję kraujo krešėjimą mažinančius vaistus ir jausdamiesi gerai, nusprendžia jų atsisakyti. Tačiau gera savijauta nepašalina insulto rizikos. Kai kuriais atvejais būtent nutraukus šių vaistų vartojimą ištinka išeminis insultas.
Kraujospūdį būtina stebėti ir namuose
Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – padidėjęs kraujospūdis. Šia liga sergantiems žmonėms rekomenduojama reguliariai matuoti spaudimą namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus vaistus.
Insulto tikimybę didina ir per didelis cholesterolio kiekis. Dėl jo kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės nuosėdos, kraujagyslės siaurėja, o kraujotaka blogėja.
Pasak prof. V. Matijošaičio, pacientai vis dar baiminasi statinų – cholesterolio kiekį mažinančių vaistų – dėl galimo šalutinio poveikio. Vis dėlto šie preparatai yra viena pagrindinių priemonių, padedančių mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tinkamai parinktas gydymas gali pristabdyti kraujagyslių pažeidimą, o kai kuriais atvejais – sumažinti jose susikaupusių riebalinių nuosėdų kiekį. Jei įprastų vaistų nepakanka, pacientams gali būti skiriami naujesni cholesterolio kiekį mažinantys preparatai.
Insultas gresia ne tik vyresniems
Nors insultas dažniausiai siejamas su vyresniu amžiumi, jis gali ištikti ir jaunus žmones. Kauno klinikų specialistai yra gydę vos 19 metų pacientą. Jaunesniems žmonėms ligą kartais lemia retesnės priežastys, tarp jų – tam tikri įgimti širdies sandaros ypatumai ar kraujagyslių sienelių pažeidimai.
Profesorius primena, kad jaunas amžius nuo insulto neapsaugo. Nors ši liga jauniems žmonėms pasitaiko rečiau, jos simptomai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, todėl jų negalima ignoruoti.
Gydymo galimybės išsiplėtė
Per pastaruosius du dešimtmečius insulto gydymas gerokai pasikeitė. Išeminio insulto, kurį sukelia smegenų kraujagyslę užkimšęs krešulys, atveju šiandien taikomi pažangūs metodai.
Atliekama intraveninė trombolizė, kai krešulys tirpdomas vaistais, taip pat mechaninė trombektomija, kurios metu jis pašalinamas specialiomis priemonėmis. Tobulėjant diagnostikai, kai kuriems pacientams šios procedūros gali būti taikomos ir praėjus daugiau laiko nuo simptomų pradžios, jei tyrimai parodo, kad dalį smegenų audinio dar įmanoma išsaugoti.
Kauno klinikų Insulto centras yra didžiausias Kauno apskrityje. Kasmet jame gydoma daugiau kaip 700 pacientų. Pagalba teikiama ne tik Kauno regiono gyventojams – sudėtingesniam gydymui čia atvežami žmonės iš kitų Lietuvos vietovių. Per metus centre atliekama daugiau kaip 240 intraveninės trombolizės ir apie 250 mechaninės trombektomijos procedūrų.
Atpažinti požymius – gyvybiškai svarbu
Net ir moderniausi gydymo būdai gali būti neveiksmingi, jei į medikus kreipiamasi per vėlai. Staigi veido asimetrija, rankos ar kojos nusilpimas ir sutrikusi kalba yra pagrindiniai požymiai, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant.
Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, reikia iš karto skambinti 112.
Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo daugiau smegenų audinio galima išsaugoti ir tuo didesnė tikimybė sumažinti insulto padarinius. Laukti, kad simptomai praeis savaime, negalima – insulto atveju kiekviena minutė svarbi, o delsimas mažina sėkmingo gydymo galimybes.
Reguliarus sveikatos tikrinimas, rizikos veiksnių kontrolė, fizinis aktyvumas ir atsakingas gydytojo paskirtų vaistų vartojimas gali padėti išvengti daugelio sunkių komplikacijų.