Po Frankfurte vykusio Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos posėdžio paaiškėjo, kad indėlininkams ir bankams svarbi bazinė palūkanų norma kol kas nesikeis – ji išlieka 2,5 proc.
ECB pranešime nurodoma, kad dėl toliau brangstančios energijos didėja tikimybė, jog infliacija bus didesnė, o ekonomikos augimas – lėtesnis, nei buvo prognozuota. Visas energijos kainų šoko poveikis dar nėra atsiskleidęs, tačiau grynoji infliacija kol kas iš esmės išlieka stabili, o darbo užmokestis į šį šoką reikšmingai nereaguoja.
Pasak ECB, didesnis energijos kainų šoko mastas ir ilgesnė jo trukmė, taip pat netiesioginis bei antrinis poveikis, tikėtina, dar labiau didins infliaciją ir slopins ekonomikos augimą.
Valdančioji taryba pabrėžia toliau vykdysianti tokią pinigų politiką, kuri vidutiniu laikotarpiu leistų infliacijai stabilizuotis ties nustatytu 2 proc. tikslu.
Šiemet ECB visas tris pagrindines palūkanų normas didino birželį – nuo 2 iki 2,25 proc. – ir rugsėjį. Iki tol bazinė palūkanų norma maždaug metus buvo 2 proc.
Dauguma ekonomistų mano, kad gruodį ECB palūkanų normas padidins paskutinį kartą per dabartinį pinigų politikos griežtinimo ciklą. Tuo metu bankas jau turės atnaujintas ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes.
Prasidėjus karui Irane, euro zonos ekonomika pasirodė esanti atsparesnė, nei buvo baimintasi. Vis dėlto rugsėjį infliacija pakilo iki aukščiausio lygio per trejus metus – 3,8 proc. Tai gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
Sprendimus dėl palūkanų normų ECB skelbia kas šešias savaites, po Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje. Šie sprendimai yra svarbūs finansų rinkoms, taip pat daro įtaką įmonių skolinimosi kainai ir indėlininkų gaunamoms pajamoms.