Kultūros ministras patvirtino įsipareigojantis siekti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimas būtų apsaugotas nuo politinių sprendimų.
Ministras nurodė, kad naują visuomeninio transliuotojo finansavimo mechanizmą dar reikės suderinti su Europos Sąjunga (ES), todėl procesas gali užtrukti.
Kultūros ministerija ieško alternatyvų LRT finansavimo modeliui
L. Alsio teigimu, užduotis parengti naują visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį Kultūros ministerijai buvo perduota tik Vyriausybės sprendimu.
LRT administracija naujienų agentūrai ELTA yra sakiusi, kad svarbiausia, jog būsimas finansavimo mechanizmas būtų ilgalaikis ir nepriklausytų nuo politinės valios.
Premjeras anksčiau teigė, kad ateityje LRT biudžeto didėjimas galėtų būti susietas su šalies ekonomikos augimu, o ne su surenkamų akcizų suma.
ELTA skelbė, kad praėjusių metų lapkritį Seimas pritarė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijų siūlymui trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą.
Pagal priimtus pakeitimus, trejus metus visuomeniniam transliuotojui kasmet numatyta skirti maždaug 80 mln. eurų.
Be to, nustatyta, kad nuo 2029 metų LRT būtų finansuojama skiriant 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizų pajamų.