Leidinio vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybėms Rusija ėmė taikyti iš šachmatų pasiskolintą „rokiruotės“ strategiją. Ji reiškia pajėgų ir išteklių perorientavimą, kad būtų sustiprinta šalies strateginė padėtis.
Skelbiama, kad Kremlius Europa dabar laiko strategine varžove, nes visame žemyne vyksta karinių pajėgumų modernizacija.
Iki šiol Rusijos požiūris daugiausia rėmėsi branduolinio šantažo grėsme, tačiau jį esą keičia strategija, orientuota į modernių konvencinių ginklų sistemų naudojimą prieš Europą.
Leidinyje teigiama, kad tai pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo, kai Rusija pakeitė pagrindinę savo geopolitinę konkurentę.
Šiuo metu Europos valstybės yra svarbiausias Ukrainos karinio potencialo, politinės valios ir strateginio stabilumo šaltinis.
Žiniasklaida: Kaliningrado srityje sudužo Rusijos naikintuvas Su-30SM
Iš Rusijos – grasinimai Vokietijai: V. Putinas įsakė plėsti veiksmus (3)
Dėl smūgių Rusijai – V. Zelenskio sąlyga D. Trumpui (19)
Todėl Maskva, kaip rašoma, priversta spaudimą nukreipti į Europą – jos politinį elitą, sprendimų priėmimo centrus ir kritinę infrastruktūrą.
Šiam tikslui naudojama taktika, pavadinta „atgrasymo baime“. Ekspertų vertinimu, Rusija taip mėgina susigrąžinti patikimo atgrasymo poveikį ir sudaryti sau palankesnes sąlygas ilgalaikei konkurencijai su Vakarais, kurios pagrindiniu tašku tapo Europa.
Leidinyje primenama, kad anksčiau Rusija Europą vertino kaip tam tikrą Amerikos karių „automobilių stovėjimo aikštelę“. Dabar šis požiūris esą keičiasi.
Vašingtonas, atsižvelgdamas į naują situaciją, turėtų būti pasiruošęs tam, kad pastangos paspartinti karo Ukrainoje pabaigą gali vykti kartu su augančia grėsme Europos saugumui. Stiprėjant abipusiam nepasitikėjimui, didėja ir netyčinės Rusijos bei Europos eskalacijos rizika.
Leidinio teigimu, paradoksalu tai, kad tokia raida gali pasireikšti tuo metu, kai visos pusės, taip pat ir Kremlius, ieško būdų išeiti iš susidariusios padėties.
Europa ir Rusija rizikuoja pasiekti „prievartinio spaudimo lūžio tašką“. Už jo bet kokios papildomos grasinimais jėga grindžiamos priemonės arba realus jėgos panaudojimas gali paskatinti tolesnį karo išplitimą.