Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovų laukia susitikimas su legendiniais muzikantais Algiu ir Valdemaru Frankoniais. Šešis dešimtmečius scenoje praleidę broliai dalysis prisiminimais, pasakos apie neįtikėtinus nuotykius ir atskleis ateities planus.
Šiandien Frankonių pavardę žino ne viena Lietuvos karta, tačiau jų muzikinis kelias prasidėjo ne didžiosiose koncertų salėse. Pirmuosius garsus jie išgavo gimtuosiuose Žasliuose, laikydami rankose paprastą dviejų eilių armoniką.
Broliai prisiminė, kad kartu groti pradėjo dar kaime. Instrumentas netrukus neatlaikė – dalijantis armoniką jos dumplės plyšo pusiau. Tuomet tėtis vienam sūnui nupirko bajaną, kitam – akordeoną. Šis sprendimas tapo pradžia kelio, vėliau nuvedusio muzikantus į įvairiausius pasaulio kraštus.
Vaida Genytė – apie jaunystėje priimtą drąsų sprendimą: „Tiesiog norėjome būti kartu“
Sergejus Maslobojevas atskleidė tikrąją pergalių kainą: „Niekam neįdomu, ką tau teko išgyventi“ (1)
Linas Adomaitis apie muzikos verslo užkulisius: „Čia visada yra loterija“
Būdami vos trylikos ar keturiolikos metų Algis ir Valdemaras jau grodavo vestuvėse. Už pirmuosius pasirodymus uždirbtus pinigus jie parsinešdavo namo. Muzikantai pasakojo, kad per dvi dienas kartais uždirbdavo tiek, kiek jų tėvas per mėnesį.
Vis dėlto svarbiausia tuomet buvo ne atlygis, o pati galimybė muzikuoti. Kai kuriose vestuvėse tekdavo dainuoti dvi dienas be mikrofonų, o akordeonu grojusio brolio ranka nuo ilgo grojimo net ištindavo.
Per šešis dešimtmečius broliai aplankė daugybę šalių, pasirodė įvairiuose festivaliuose ir bendravo su žmonėmis, kurių pavardės įrašytos į pasaulio istoriją. Vienas įsimintiniausių epizodų – viešnagė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jie buvo priimti pas Edwardą Kennedy, prezidento Johno Kennedy brolį.
Frankoniai yra koncertavę ir ne vienai kitai garsiai asmenybei. Spaudoje jie net buvo palyginti su legendiniu duetu „Simon & Garfunkel“.
Nors muzikantai pasiekė pasaulio scenas, savo pradžios nepamiršo. Jie su šypsena prisiminė ir pirmąjį pasirodymą televizijoje. Tuomet, vilkėdami karines uniformas, netikėtai pasirinko atlikti dainą ispanų kalba. Po šio pasirodymo žmonės juos pradėjo atpažinti gatvėse.
Laidoje netrūko ir broliško humoro. Kalbėdama apie Valdemaro suburtą „Žvaigždžių kvartetą“, vedėja Kristina Rimienė pasiteiravo, kodėl jame nėra Algio. Šis atsakė, kad gali dainuoti vienas arba su Valdemaru, tačiau žemiau antroje vietoje kol kas nekrenta.
Valdemaras brolį ne kartą kvietė prisijungti, tačiau Algis turi kitų kūrybinių sumanymų. Jis rengia solinių dainų albumą ir planuoja senus kūrinius pateikti naujai, šiuolaikiškai.
Pokalbyje paliestas ir asmeninis muzikanto gyvenimas. Algis prisiminė 1991-uosius, kai išvyko į Gran Kanariją. Ten jis praleido septyniolika metų: koncertavo, užsiėmė verslu ir pasirodė kartu su garsiuoju ispanų duetu „Baccara“.
Dabar Algis gyvena Lietuvoje, o jo žmona – Ispanijoje. Apie tokį šeimos gyvenimo modelį muzikantas kalba su humoru, sakydamas, kad jų paslaptis paprasta: vienas gyvena Ispanijoje, kitas – Lietuvoje.
Broliai taip pat pasakos apie savo vaikus, mamos siūtus sceninius drabužius ir priežastis, dėl kurių net po šešiasdešimties metų muzikinėje veikloje jiems netrūksta nei energijos, nei naujų idėjų. Žiūrovai sužinos, kokių kūrinių dar galima tikėtis ir kodėl Algis mano, kad visiems sumanymams įgyvendinti jam prireiktų dar penkiasdešimties metų.
„Floristinis desertas“ – Meksikos Mirusiųjų dienos įkvėptas Helovino moliūgas
Artėjant Helovinui, laidos vedėja ir floristikos dizainerė Kristina Rimienė šio sekmadienio floristiniame deserte ėmėsi neįprastos užduoties – gėlėmis dekoravo moliūgą.
Užuot rinkusis įprastas šiurpias dekoracijas, ji sukūrė spalvingesnę šventės interpretaciją, įkvėptą kelionės po Meksiką. Kristina pasakojo, kad Mirusiųjų dieną šioje šalyje matė kaip džiaugsmingą ir spalvingą šventę, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas mirusių artimųjų atminimui.
Kompozicijos pagrindu tapo išskaptuotas moliūgas, į kurio vidų įdėta sudrėkinta floristinė kempinė. Kurdama dekoraciją Kristina dalijosi patarimais, kaip apgalvoti ne tik jos išvaizdą, bet ir ilgaamžiškumą.
Taip įprastas Helovino simbolis įgavo kitokį charakterį: vietoj bauginančio veido jį papuošė gyvos gėlės, o šiurpią atmosferą pakeitė spalvinga, Meksikos Mirusiųjų dienos įkvėpta rudens kompozicija.