Suomija skyrė 100 mln. eurų priešpėstinėms minoms įsigyti. Toks sprendimas priimtas šaliai stiprinant gynybą ir sienos apsaugą.
2012 m. prisijungusi prie Otavos konvencijos, Suomija sunaikino daugiau kaip milijoną priešpėstinių minų. Pernai ji pasitraukė iš šios tarptautinės sutarties, draudžiančios tokius ginklus naudoti, kaupti ir gaminti.
Suomijos gynybos pajėgų žurnalas „Ruotuväki“ praėjusią savaitę skelbė, kad šalis planuoja įsigyti milijoną priešpėstinių minų.
Suomijos sausumos pajėgų vadovybės pulkininkas Riku Mikkonenas pirmadienį teigė, kad šiuo metu renkama informacija iš potencialių tiekėjų.
Pasak jo, pirmenybė būtų teikiama Suomijos gamintojams, tačiau galimybė minas įsigyti užsienyje taip pat nėra galutinai atmesta.
R. Mikkonenas nurodė, kad rinkos tyrimas jau atliktas ir parodė, jog Suomijos pramonės įmonės turi galimybių bei noro gaminti priešpėstines minas arba jų dalis. Jo teigimu, vietos gamyba Suomijoje būtų naudinga įvairiais aspektais, nors šiuo metu neatmetamas pirkimas iš užsienio.
Suomiją ir Rusiją skiria 1 340 kilometrų ilgio siena. Nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Suomija stiprina savo gynybą ir sienos apsaugą.
Po Rusijos invazijos Helsinkis atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neutralumo politikos ir pateikė paraišką įstoti į NATO.
Suomija, taip pat Baltijos šalys ir Lenkija, 2025 m. pasitraukė iš Otavos konvencijos. Šios sutarties nuostatos Suomijai nebetaikomos nuo sausio 1 dienos.