Mokslininkai nustatė, kad 60–69 metų žmonėms tam tikri pažintinių gebėjimų sutrikimai gali būti susiję su didesne insulto rizika. Vis dėlto kol kas neaišku, ar prastesni testų rezultatai rodo ankstesnius, nepastebimus insultus, todėl šiai prielaidai patvirtinti reikės papildomų tyrimų.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dar per anksti pažintinių gebėjimų testus taikyti kaip įprastą insulto rizikos vertinimo metodą.
Žurnale „Journal of the American Heart Association“ rugsėjį paskelbtame tyrime buvo vertinama, ar 60–69 metų žmonėms, kurių pažintinių funkcijų testų rezultatai prastesni, ateityje dažniau pasireiškia insultas.
Analizė parodė, kad insultą dažniau patyrė dalyviai, kurių atmintis buvo silpnesnė arba kurie informaciją apdorodavo lėčiau. Šioje amžiaus grupėje blogesni tam tikrų testų rezultatai buvo susiję su iki 86 proc. didesne insulto rizika.
Tyrime dalyvavo 4912 žmonių, iš jų 3094 buvo 60–69 metų amžiaus. Nė vienam dalyviui iki tyrimo nebuvo diagnozuota demencija, insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis.
Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 12,3 metų. Per tą laiką insultą patyrė 572 žmonės.
Kokie požymiai buvo svarbiausi?
Išanalizavę 60–69 metų dalyvių duomenis, tyrėjai nustatė:
- prastesni bendrųjų pažintinių gebėjimų rezultatai buvo susiję su 86 proc. didesne insulto rizika;
- silpnesnė epizodinė atmintis, padedanti prisiminti asmeniškai išgyventus įvykius, buvo susijusi su 68 proc. didesne rizika;
- lėtesnis informacijos apdorojimas buvo susijęs su 66 proc. didesne rizika.
70 metų ir vyresnių dalyvių grupėje statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta, kai buvo atsižvelgta į sveikatos būklę ir gyvenseną: rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, diabetą bei išeminę širdies ligą.
Tyrime nedalyvavęs neurologijos profesorius ir klinikos „Re Health“ gydytojas neurologas Derkas W. Kriegeris teigė, kad amžiaus grupių skirtumus galėtų paaiškinti biologiniai pokyčiai.
Jo vertinimu, 60–69 metų laikotarpiu nepastebimai besivystančios galvos smegenų kraujagyslių ligos gali būti jau pakankamai išplitusios, kad paveiktų pažintines funkcijas. Tuo pat metu šie gebėjimai dar jautriai reaguoja į kraujagyslių pažeidimus, o ne tik į natūralų senėjimą.
Pasak D. W. Kriegerio, stipresnis ryšys su atmintimi ir informacijos apdorojimo greičiu yra logiškas, nes šios funkcijos priklauso nuo plačiai išsidėsčiusių nervinių jungčių ir baltosios smegenų medžiagos tinklų. Juos gali pažeisti smulkiųjų kraujagyslių ligos arba nepastebimi smegenų kraujotakos sutrikimai.
Kalbinį sklandumą ir vykdomąsias funkcijas, priešingai, labiau gali paveikti išsilavinimas, kalba, pažintinis rezervas ir smegenų gebėjimas kompensuoti sutrikimus.
Galimi „tylieji“ insultai
Tyrimo autoriai iškėlė prielaidą, kad prasčiau testus atlikę žmonės galėjo būti patyrę daugiau vadinamųjų nebyliųjų insultų – smegenų kraujotakos sutrikimų, nesukeliančių akivaizdžių simptomų.
Kraujagyslių chirurgas Christopheris Yi, kuris tyrime nedalyvavo, šią galimybę įvertino kaip tikėtiną. Jo teigimu, nepastebėti smegenų infarktai ir smulkiųjų kraujagyslių ligos gali nesukelti įprastų insulto požymių, tačiau vis tiek paveikti pažintines funkcijas.
Gydytojas pridūrė, kad tokie pokyčiai gali rodyti jau esamą kraujagyslių ligą, kuri taip pat didina tikimybę ateityje patirti simptomus sukeliantį insultą. Vis dėlto tyrime nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, todėl šis mechanizmas nebuvo patvirtintas.
Tyrimas taip pat išryškino veiksnius, galinčius didinti ir pažintinių gebėjimų silpnėjimo, ir insulto riziką. Tai – padidėjęs kraujospūdis, diabetas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei fizinio aktyvumo stoka.
Ch. Yi manymu, šie bendri rizikos veiksniai gali iš dalies paaiškinti nustatytą ryšį. Hipertenzija, diabetas, rūkymas ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali pažeisti smegenis aprūpinančias kraujagysles ir prisidėti prie abiejų būklių. Tačiau net įvertinus daugelį šių aplinkybių, 60–69 metų grupėje ryšys išliko, todėl vien žinomi rizikos veiksniai tyrimo rezultatų visiškai nepaaiškina.
Ar pažintiniai testai bus naudojami insulto rizikai vertinti?
Šiuo metu insulto rizika dažniausiai vertinama pagal kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, kūno masės indeksą, cholesterolio koncentraciją ir fizinį aktyvumą. Taip pat atsižvelgiama į rūkymą, mitybą, gretutines ligas, tokias kaip diabetas ar prieširdžių virpėjimas, ir asmens bei šeimos ligų istoriją, įskaitant ankstesnį insultą, praeinantį smegenų išemijos priepuolį ar miokardo infarktą.
Tyrimo autoriai mano, kad ateityje pažintinių gebėjimų vertinimas galėtų tapti viena iš priemonių nustatant insulto riziką jaunesniems senjorams. Tačiau neurologas pabrėžė, jog kol kas tokie testai neturėtų būti įprasta vertinimo dalis.
Pirmiausia, jo teigimu, būtina pakartoti tyrimus, įrodyti, kad testai suteikia papildomos prognostinės informacijos, palyginti su jau taikomais kraujagyslių ligų rizikos vertinimo metodais, ir išsiaiškinti, ar pagal jų rezultatus priimti sprendimai pagerintų pacientų sveikatos rodiklius.
Ch. Yi su tuo sutiko ir nurodė, kad ateityje pažintinių funkcijų testai galėtų būti derinami su galvos smegenų vaizdiniais tyrimais ar kitais biologiniais rodikliais.
Jo apibendrinimu, smegenų sveikata ir kraujagyslių būklė yra glaudžiai susijusios. Tačiau šis tyrimas tik parodė sąsają – jis neįrodė, kad prastesni pažintiniai gebėjimai patys savaime sukelia insultą.