Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė sukritikavo planą privačioms gydymo įstaigoms nustatyti atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą. Jos teigimu, paslaugų prioritetas turėtų būti siejamas su paciento medicininiais poreikiais, o ne su tuo, ar gydymo įstaiga yra vieša, ar privati.
I. Rizgelė perspėjo, kad daliai pacientų srautų persikėlus į viešąjį sektorių gali suprastėti paslaugų prieinamumas, nes viešųjų įstaigų pajėgumai greitai nepadidės.
Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ji teigė, kad nuo kitų metų privačių įstaigų augimas ir taip bus ribojamas – joms nebus apmokamos viršsutartinės paslaugos. Pasak I. Rizgelės, ankstesniuose susitarimuose nebuvo numatyta visiškai užkirsti privačiam sektoriui galimybės prisidėti mažinant eiles dėl valstybei prioritetinių paslaugų.
Jos vertinimu, pašalinus privačias įstaigas iš šio proceso pacientų srautai natūraliai būtų nukreipti į viešąsias gydymo įstaigas. Kadangi neaišku, ar viešasis sektorius tam pasirengęs, I. Rizgelė mano, kad eilės, kurias siekiama trumpinti, gali pradėti ilgėti.
Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius tokius svarstymus vadino nepagrįstais.
VLK anksčiau nurodė, kad planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai pacientams neužkirs kelio privačiose gydymo įstaigose gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.
Nuo kitų metų sutartyse numatytos paslaugos bus ir toliau apmokamos 100 proc., nesvarbu, ar jas teiks viešoji, ar privati gydymo įstaiga.
Kaip keisis viršsutartinių paslaugų apmokėjimas?
VLK teigimu, kitąmet viešųjų gydymo įstaigų sutarčių apimtys bus didinamos įvertinus jų pajėgumus ir paslaugų poreikį. Su VLK sutartis turinčios privačios įstaigos ir toliau galės PSDF apdraustiems pacientams teikti sutartyse numatytas paslaugas. Jų sutarčių apimtys sieks 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.
Privačioms įstaigoms skirtame viršsutartinių paslaugų apmokavimo modelyje vietoj penkių paslaugų grupių bus numatytos trys. Į svarbiausių paslaugų grupę pateks oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, tam tikros reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė.
Šios paslaugos ir toliau galės būti apmokamos iki 100 proc. kainos. Dienos stacionaro paslaugos, suteiktos viršijus sutartyje nustatytą apimtį, galės būti apmokamos iki 70 proc. kainos. Papildomai apmokamų paslaugų kiekis bus skaičiuojamas nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos.
Viešosioms gydymo įstaigoms numatoma apmokėti daugiau viršsutartinių paslaugų. Daliai jų taip pat būtų taikoma 70 proc. kainos riba ir 10 proc. sutarčių apimties viršijimo riba.
VLK aiškina, kad pakeitimais siekiama tiksliau planuoti PSDF lėšas ir garantuoti prioritetinių paslaugų finansavimą.
VLK duomenimis, 2026 metais 88 proc. viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartis vykdo nuo 90 iki 110 proc. apimties. Todėl pasirinkta 10 proc. viršijimo riba, pasak VLK, atitinka realią praktiką.