Izraelio parlamento rinkimuose pirmauja premjero Benjamino Netanyahu stovykla, tačiau nei ji, nei iš kelių partijų sudarytas politinių varžovų blokas neįgijo absoliučios daugumos.
Remiantis prognozėmis, G. Eisenkoto blokas B. Netanyahu stovyklą lenkia dviem–trimis mandatais. Premjero sąjungai numatoma 50 iš 120 parlamento vietų, todėl kol kas neaišku, kaip bus sudaryta nauja vyriausybė ir kas taps ministru pirmininku.
Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad iki 20 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias tokiu metu per rinkimų dieną nuo 1988-ųjų. Likus dviem valandoms iki balsavimo apylinkių uždarymo, balsavo 74,3 proc. iš maždaug 7,3 mln. teisę balsuoti turinčių gyventojų.
Prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose tuo pačiu metu aktyvumas siekė 66,3 proc., o galutinis rodiklis sudarė 70,6 procento.
Šie rinkimai – pirmieji po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ surengtų žudynių ir po jų prasidėjusio karo Gazos Ruože. Jie laikomi itin svarbiais Izraelio vidaus politikos ateičiai: sprendžiama, ar B. Netanyahu ir jo dešiniųjų religinių partijų sąjungininkai liks valdžioje, ar bus suformuota permainų siekianti dauguma.
Vis dėlto reikšmingas Izraelio politikos Palestinos atžvilgiu pokytis mažai tikėtinas net opozicijai perėmus valdžią.
Liudininkai pasakojo apie ilgas eiles prie balsavimo apylinkių Tel Avive ir miestuose, kuriuose gyvena daug arabų. Žiniasklaida taip pat skelbė, kad daugiau kaip 70 tūkst. izraeliečių iš užsienio atvyko balsuoti.
Ilgiausiai Izraelio premjero pareigas einantis B. Netanyahu šalies politikai didelę įtaką daro jau kelis dešimtmečius. Jo šeštoji vyriausybė, sudaryta 2022 m. pabaigoje, buvo laikoma dešiniškiausia Izraelio istorijoje, nes rėmėsi kraštutinių dešiniųjų ir griežtai religingomis partijomis.
2023 m. vyriausybės pasiūlyta teismų sistemos reforma išprovokavo kelis mėnesius trukusius masinius protestus. Po „Hamas“ išpuolio ir karo Gazos Ruože B. Netanyahu taip pat susidūrė su dideliu spaudimu dėl saugumo tarnybų nesėkmių, politinės atsakomybės ir įkaitų išlaisvinimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas du kartus viešai ragino rinkėjus balsuoti už B. Netanyahu.
Premjerui rinkimai svarbūs ir asmeniškai. Nuo 2020 m. jo atžvilgiu vyksta korupcijos byla, tačiau B. Netanyahu visus kaltinimus neigia.
Pagrindinis jo varžovas, 66 metų G. Eisenkotas, praėjusiais metais įkūrė centristinę partiją „Yashar“, kurios pavadinimas hebrajų kalba reiškia „tiesiai“. Ji buvo sukurta kaip alternatyva dabartiniam premjerui.
G. Eisenkotas 2015–2019 m. vadovavo Izraelio kariuomenės Generaliniam štabui. Saugumo politikos srityje jis laikomas konservatyvių pažiūrų ir principingu, tačiau kartu vertinamas kaip charizmos stokojantis politikas.
Per kampaniją jis žadėjo kitokį politinį stilių ir teigė, kad Izraelyje pučia permainų vėjas, o pokyčiai prasidės rinkimų vakarą 22 val. G. Eisenkotas taip pat žadėjo šalį valdyti ne skaldydamas visuomenę ir kurstydamas paniką, bet remdamasis vienybe ir tikra meile.
Po „Hamas“ žudynių politikas prisijungė prie tuometės nepaprastosios padėties vyriausybės, tačiau vėliau iš jos pasitraukė dėl nesutarimų su B. Netanyahu. Per karą Gazos Ruože penkių vaikų tėvas neteko kariuomenėje tarnavusio sūnaus ir dviejų sūnėnų.
G. Eisenkotas reikalauja valstybinio tyrimo dėl nesėkmių, susijusių su „Hamas“ išpuoliu. Jis taip pat kritikuoja B. Netanyahu koalicijos partnerių siekiamas išimtis iš karinės tarnybos ultraortodoksams vyrams.
Politikas nepritaria nei pakartotiniam Gazos Ruožo apgyvendinimui Izraelio naujakuriais, nei Palestinos valstybės sukūrimui. Neseniai jis pažadėjo, kad tapęs vyriausybės vadovu per 18 mėnesių nutrauktų „Hamas“ valdymą Gazos Ruože.
Rinkimų kampanijoje, be saugumo padėties, daugiausia dėmesio skirta Izraelio demokratijos ateičiai, prieštaringai vertinamai teismų reformai, ginčui dėl ultraortodoksų karinės tarnybos ir asmeninei B. Netanyahu atsakomybei už spalio 7-osios teroro išpuolį.
Šie klausimai smarkiai suskaldė visuomenę ir paskatino ilgalaikius masinius protestus.
Preliminarių galutinių rezultatų laukiama ketvirtadienį, o oficialūs duomenys turėtų būti paskelbti praėjus aštuonioms dienoms po rinkimų.
Vėliau prezidentas Yitzhakas Herzogas pavedės formuoti vyriausybę kandidatui, kuris, jo vertinimu, turės daugiausia galimybių užsitikrinti parlamento daugumos paramą.