Lenkijos policijos generalinis komendantas, generolas inspektorius Marekas Boronas, pareigūnams išsiuntė laišką, kuriame reagavo į kritiką dėl tarnybos veiksmų prie Konstitucinio Tribunolo ir kaltinimus, kad policija įtraukiama į politinį ginčą.
Jis teigė, kad penktadienį ir šeštadienį prie Tribunolo vykę įvykiai parodė būtinybę užtikrinti policijos buvimą. Pasak M. Borono, pareigūnai turėjo rūpintis ne tik pastato viduje esančių žmonių, bet ir prie jo susirinkusių tūkstančių asmenų saugumu.
Komendantas pabrėžė, kad tokių susibūrimų eiga gali būti nenuspėjama. Riziką, jo teigimu, didina susikaupusios stiprios emocijos ir išorinės grėsmės.
M. Boronas gina policijos veiksmus
M. Boronas patikino, kad visi pastarieji policijos veiksmai prie Konstitucinio Tribunolo atitiko galiojančius teisės aktus. Jis priminė, kad policijos užduotis nėra vertinti Tribunolo veiklą, o vykdyti Policijos įstatyme nustatytas funkcijas.
Pasak jo, pareigūnai privalo saugoti žmonių gyvybę ir sveikatą, turtą bei užtikrinti viešąją tvarką. M. Boronas taip pat pareiškė prisiimantis visą atsakomybę už policijos veiksmų prie Tribunolo vadovavimą.
Komendantas pabrėžė, kad neleis pareigūnų patraukti atsakomybėn pažeidžiant įstatymus dėl jų atliekamų pareigų. Jis pažadėjo tarnybos darbuotojams visišką palaikymą ir teigė, kad policija neturi būti naudojama politiniams interesams įgyvendinti.
M. Borono vertinimu, policija nėra jokio politinio ginčo pusė – jos vaidmuo yra užtikrinti saugumą.
Kodėl lapkričio 2–8 dienomis buvo mobilizuoti prevencijos padaliniai?
Kitoje laiško dalyje policijos vadovas paaiškino savo pavaduotojo, generalinio inspektoriaus Tomo Michulkos, spalio 29 dieną vaivadijų policijos komendantams išsiųsto rašto aplinkybes.
Rašte buvo nurodyta, kad lapkričio 2–8 dienomis policijos prevencijos padalinių ir savarankiškų prevencijos būrių pareigūnai turi būti pasirengę nedelsdami atvykti į tarnybos vietą. Šis nurodymas buvo taikomas policijos generalinio komendanto centriniam rezervui.
Mobilizacija sukėlė klausimų, ar ji nesusijusi su įvykiais prie Konstitucinio Tribunolo. Tačiau M. Boronas tikino, kad rašto turinys nėra susijęs nei su šiais įvykiais, nei su kitais šalies teritorijoje vykstančiais susibūrimais.
Jis aiškino, kad didesnę pareigūnų parengtį lėmė grėsmės valstybės saugumui, ypač rytinėje Lenkijos dalyje.
Komendantas nurodė, kad policija turi būti pasirengusi reaguoti į galimus sabotažo ir diversijos aktus, mėginimus destabilizuoti Lenkiją prie rytinės sienos bei išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
M. Boronas taip pat sukritikavo saugumo jausmą silpninantį naratyvą ir teigė, kad jį skleidžia net kai kurie pareigūnai. Laiško pabaigoje jis paragino nepamiršti didelės atsakomybės, tenkančios policijai už vidaus saugumą, ir perspėjo, kad tarnybos vienybės ardymas bei vidinių nesutarimų kurstymas nepadeda saugoti šalies.
Kas vyko prie Konstitucinio Tribunolo?
Penktadienį, spalio 30 dieną, policijos pareigūnai pasirodė Konstitucinio Tribunolo teritorijoje Varšuvoje. Intervencija, be kita ko, buvo susijusi su teisėjos Annos Korwin-Piotrowskos pranešimu apie galimą grėsmę Tribunolo darbuotojų ir teisėjų gyvybei bei sveikatai.
Tą pačią dieną paskelbta, kad Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Swieczkowskis ir vicepirmininkas Bartlomiejus Sochanskis nušalinti nuo pareigų vykdymo. Šį sprendimą užginčijo pats B. Swieczkowskis ir opozicijos politikai.
Prie Tribunolo būstinės susirinko protestuotojai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį į pastatą atvyko Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, prieš tai nutraukęs kelionę į Senegalą.