Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą reglamentuojančius teisės aktus, nustatė galimų korupcijos rizikų. Tarnybos teigimu, nepakankamai kontroliuojama, ar patiriamos išlaidos yra pagrįstos, be to, trūksta aiškios paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos.
STT atkreipė dėmesį, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) gali pasitelkti kitus subjektus ne tik vykdydama viešuosius pirkimus, bet ir sudarydama jungtinės veiklos sutartis. Tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kada turėtų būti pasirenkamas toks būdas, kaip turi būti užtikrinama konkurencinga partnerių atranka ir pagal kokius kriterijus nustatomos jų paslaugų apimtys bei atlygis.
Tarnybos vertinimu, dėl tokio neapibrėžtumo kyla rizika, kad bus pasirenkami konkretūs paslaugų teikėjai ir jiems sudaromos palankesnės sąlygos. Be to, nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų paskirstomi konkretūs pacientų pavėžėjimo užsakymai.
Taip pat neaišku, kada paslaugą turi teikti pati GMPT, o kada – jos pasitelkti subjektai. Nenustatyta, kad pirmenybė būtų teikiama arčiausiai paciento esančiam arba ekonomiškiausią paslaugą galinčiam suteikti pavėžėjui. Todėl sprendimus priimantys asmenys gali savo nuožiūra nuspręsti, kuriam teikėjui atiteks valstybės finansuojamas užsakymas ir su juo susijusios pajamos.
Už trumpą kelionę – šimtai kilometrų ir daugiau nei 259 eurai
STT nurodo, kad nepakankamai prižiūrima ir tai, ar paslaugų kainos bei patirtos išlaidos yra pagrįstos. Teisės aktuose neįtvirtinta, kas ir pagal kokius kriterijus turi vertinti, ar pasirinktas tinkamiausias paslaugos teikėjas, ar maršrutas buvo racionalus ir ar prašoma suma atitinka būtinas sąnaudas.
Taip pat nepakankamai reglamentuotos Valstybinės ligonių kasos (VLK) arba kito atsakingo subjekto pareigos tikrinti tokių išlaidų pagrįstumą ir veiksmai, kurių turėtų būti imamasi nustačius nepagrįstas išlaidas.
Šių rizikų svarbą, pasak STT, iliustruoja Valstybės kontrolės audito metu nustatyti neekonomiško pacientų pavėžėjimo atvejai. Vienu atveju pacientui Vilniuje reikėjo įveikti 1,1 km, tačiau automobilis atvyko iš Elektrėnų. Iš viso jis nuvažiavo 72,1 km, o už paslaugą sumokėta daugiau nei 259 eurai.
Kitu atveju pacientą reikėjo nuvežti 109 km iš Palangos į Mažeikius. Pavežėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų, todėl iš viso nuvažiavo 670 km. Ši paslauga kainavo 1 355 eurus.
STT vertinimu, kai nėra aiškių paslaugų paskirstymo, kainodaros ir finansinės kontrolės mechanizmų, atsiranda galimybių nepagrįstai didinti apmokamas išlaidas, o neekonomiškų sprendimų finansinę naštą perkelti valstybei.
Abejotinos paslaugos reikalingumą gali įvertinti pats užsakovas
Tarnyba taip pat nustatė, kad korupcijos rizikų gali kilti dėl nepakankamai aiškių specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų pagrįstumo vertinimo procedūrų.
Jeigu GMPT suabejoja, ar sveikatos priežiūros įstaigos užsakyta paslauga iš tiesų reikalinga, o susitarti nepavyksta, galutinį sprendimą priima pati paslaugą užsakiusi įstaiga. Taigi subjektas, dėl kurio sprendimo pagrįstumo kilo abejonių, pats nusprendžia, ar paslauga buvo būtina. Nepriklausomas patikrinimas prieš apmokant paslaugą nėra privalomas, todėl gali būti nepagrįstai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.
STT siūlo panaikinti nustatytas teisinio reguliavimo spragas: užtikrinti konkurencingą paslaugų teikėjų atranką, nustatyti objektyvius užsakymų paskirstymo kriterijus, reglamentuoti kainodarą ir sustiprinti išankstinę bei paskesnę finansinę kontrolę.
Tarnyba taip pat rekomenduoja nustatyti nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo mechanizmą ir numatyti nepriklausomą ginčytinų paslaugų užsakymų pagrįstumo vertinimą.
Antikorupcinio vertinimo išvadą STT pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Apie tai, kaip atsižvelgta arba planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas, ministerija turi informuoti per du mėnesius nuo išvados gavimo.