Nedidelis tyrimas parodė, kad kasdien vartojami žemės riešutai gali paveikti tam tikrų smegenų sričių reakciją į insuliną. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai dar neleidžia teigti, jog riešutai apsaugo nuo atminties silpnėjimo ar demencijos.
Eksperimente dalyvavo 31 sveikas 60–75 metų žmogus. 16 savaičių jie kasdien suvalgydavo po 60 gramų skrudintų, nesūdytų žemės riešutų su luobele. Vėliau tyrėjai gautus duomenis palygino su kitu laikotarpiu, kai tie patys dalyviai žemės riešutų nevartojo.
Po reguliaraus riešutų valgymo pagerėjo kai kurių dešiniojo smegenų pusrutulio sričių atsakas į insuliną. Pokyčiai pastebėti dalyje hipokampo, parahipokampiniame vingyje, liežuviniame vingyje ir užpakaliniame juostiniame vingyje. Šios sritys susijusios su atmintimi ir kitomis pažintinėmis funkcijomis.
Norėdami įvertinti smegenų jautrumą insulinui, mokslininkai hormoną suleido dalyviams per nosį. Tuo metu magnetinio rezonanso tomografija buvo matuojami kraujotakos pokyčiai skirtingose smegenų vietose.
Insulinas svarbus ne tik cukraus kiekiui kraujyje
Insulinas padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jo funkcijos tuo nesibaigia. Šis hormonas taip pat dalyvauja smegenų procesuose, susijusiuose su mokymusi, atmintimi ir nervų ląstelių tarpusavio komunikacija.
Senstant smegenų jautrumas insulinui gali mažėti. Tokie pokyčiai siejami su amžiumi susijusiu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Vis dėlto šis tyrimas neįrodė, kad žemės riešutai užkerta kelią atminties blogėjimui ar demencijai. Mokslininkai nustatė tik tam tikrų smegenų sričių reakcijos į insuliną pokyčius.
Ankstesniame tyrime užfiksuoti atminties ir kraujotakos pokyčiai
Ankstesniame tyrime nustatyta, kad po 16 savaičių žemės riešutų vartojimo bendras smegenų kraujotakos rodiklis padidėjo 3,6 proc., o žodinės atminties rezultatai pagerėjo 5,8 proc. Žodinė atmintis padeda įsiminti ir vėliau prisiminti žodžius bei kitą žodžiu pateiktą informaciją.
Mokslininkai mano, kad galimą teigiamą žemės riešutų poveikį gali lemti jų maistinė sudėtis. Juose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų, biologiškai aktyvių augalinių junginių ir augalinių baltymų.
Žemės riešutuose taip pat randama aminorūgšties L-arginino. Organizmas ją naudoja azoto monoksidui gaminti. Ši medžiaga padeda reguliuoti kraujagyslių veiklą, todėl gali būti susijusi ir su mokymosi bei atminties procesais.
Ar tai reiškia mažesnę Alzheimerio ligos riziką?
Nors gauti rezultatai atrodo daug žadantys, šiuo metu nepakanka įrodymų teigti, kad kasdien valgomi žemės riešutai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų.
Mokslininkai dar turi nustatyti, kiek užfiksuoti smegenų jautrumo insulinui pokyčiai iš tikrųjų susiję su geresne atmintimi ir kitomis pažintinėmis funkcijomis.
Vienas pagrindinių tyrimo trūkumų – nedidelė dalyvių grupė. Eksperimente dalyvavo tik 31 žmogus, todėl šių duomenų nepakanka tvirtoms išvadoms apie ilgalaikę žemės riešutų naudą smegenų sveikatai.
Ateityje reikės didesnių tyrimų, kuriuose dalyvautų daugiau žmonių ir jų sveikata būtų stebima ilgesnį laiką. Tai padėtų išsiaiškinti, ar poveikis smegenims išlieka ilgalaikis ir ar pastebėti fiziologiniai pokyčiai iš tiesų gali padėti išsaugoti geresnę atmintį senstant.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Food & Function“.