Antradienį Lietuva mini prezidento Valdo Adamkaus 100 metų jubiliejų. Buvusį šalies vadovą pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir kiti politikai. Sveikinimuose V. Adamkui linkėta sveikatos, taip pat pabrėžtas jo ilgametis indėlis į Lietuvos valstybingumo stiprinimą ir pasitikėjimu grįsto ryšio su visuomene kūrimą.
Sostinėje jubiliejaus proga rengiama iškilminga šventė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tarptautinė konferencija Vilniaus rotušėje ir V. Adamkaus fotografijų paroda Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Kiti svarbiausi Lietuvos įvykiai
Lietuvos istorijos institutas pradeda pasirengimą mažos apimties invaziniam tyrimui Vilniaus arkikatedroje. Jo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar arkikatedros požemiuose gali būti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai. Prie Šv. Kazimiero koplyčios įrengiama apsauginė tvorelė, pradedami teritorijos ir techniniai parengiamieji darbai. Pats tyrimas ir gręžimas dar nepradėti. Minimalaus tyrimo kaina turėtų siekti 35 tūkst. eurų.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis toliau stebimas Santaros klinikose. Jo sūnus Vytautas V. Landsbergis teigia, kad profesoriaus būklė stabili. Anksčiau skelbta, jog V. Landsbergiui atliekami tyrimai. Spalio 18 dieną jis paminėjo 94-ąjį gimtadienį, o balandį dėl sutrikusio regėjimo jam buvo atliktos dvi operacijos.
Po ligoninėje praleisto laiko į darbą sugrįžo finansų ministras Taurimas Valys. Viceministrė Jolanta Butkevičienė sakė, kad ministras jaučiasi gerai. T. Valys pasijuto blogai darbe, kreipėsi į šeimos gydytoją, o vėliau buvo nuvykęs į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Iš ligoninės jis išrašytas praėjusį trečiadienį, o nedarbingumas jam suteiktas iki spalio 30-osios.
Lietuva kol kas neketina papildomai skolintis antidroninei gynybai, nors tokį sprendimą siūlo Europos Komisija. Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, oro gynyba bus stiprinama nacionalinio biudžeto lėšomis, tačiau ateityje bus siekiama ES finansavimo subsidijų forma. Jo vertinimu, papildomos skolos prisiėmimas šiuo metu nebūtų tinkamiausias sprendimas. Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė gynybai pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų.
Finansų ministras T. Valys taip pat nuo antradienio turi naują patarėją Darių Šilkų. Jis kuruos tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir regionų strateginių investicinių projektų koordinavimą. D. Šilkus turi daugiau kaip 30 metų vadovavimo, verslo plėtros ir infrastruktūros projektų patirties. Iki paskyrimo jis dirbo statybos ir infrastruktūros įmonėse, dalyvavo šilumos tiekimo, vandentvarkos, elektros ir dujų infrastruktūros projektuose. T. Valio politinę komandą dabar sudaro keturi viceministrai, kanclerė ir trys patarėjai.
Nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas tarp svarbiausių investicijų išskyrė elektros kaupimo baterijų parkus. Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektorių investuota apie 800–900 mln. eurų. Šiemet ILTE planuoja suteikti maždaug 1,4 mlrd. eurų naujų paskolų ir išmokėti 1,15 mlrd. eurų. Per penkerius metus numatoma suteikti daugiau kaip 9 mlrd. eurų finansavimo. Antradienį taip pat paskelbta, kad ILTE tapo Europos investicijų fondo mažuoju akcininku.
„Fegdos“ grupės įmonė „Tilsta“ ir „LTG Infra“, prižiūrinti „Rail Baltica“ statybas, susitarė taikiai dėl 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos geležinkelio ruožo antrosios dalies darbo projekto derinimo. Vilniaus apygardos teismas susitarimą patvirtino spalio pabaigoje. Anksčiau „Tilsta“ siekė įpareigoti „LTG Infra“ suderinti projektą ir mokėti po 600 eurų baudą už kiekvieną vėlavimo dieną. Atskirame ginče bendrovė iš „LTG Infra“ reikalauja 736,6 tūkst. eurų skolos ir 16 tūkst. eurų delspinigių už darbus Žeimių–Šėtos ruože. Šalys taip pat nesutaria dėl nustatytų defektų priežasčių.
Teismas sustabdė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio skundo nagrinėjimą, kol įsiteisės galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimo neteisėto poveikio jam. Administracinėje byloje M. Kairys siekia panaikinti 2025 metų liepos 16 dienos Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Jis taip pat teigia, kad buvęs teisingumo ministras Rimantas Mockus jį persekiojo dėl atsisakymo vykdyti neteisėtus nurodymus.
STT įtarimus „čekiukų“ bylose pareiškė dar 15-ai esamų ir buvusių Kalvarijos, Jonavos, Kaišiadorių, Lazdijų, Alytaus ir Akmenės rajonų savivaldybių tarybų narių. Jie įtariami pasisavinę daugiau kaip 74 tūkst. eurų savivaldybių lėšų, galimai pateikdami kuro pirkimo kvitus. Daugiausia – 15 tūkst. 450 eurų – galėjo pasisavinti buvęs Jonavos rajono tarybos narys Povilas Garbauskas. Lazdijų rajono tarybos narys ir buvęs meras Albinas Žymančius įtariamas pasisavinęs 2,5 tūkst. eurų.
„airBaltic“ atsisako skrydžių į Diuseldorfą
Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ nuo lapkričio 23 dienos nutrauks skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo. Bendrovės teigimu, 2024 metais pradėtas maršrutas nepasiekė planuotų rezultatų: keleivių paklausa ir pajamos buvo mažesnės, o skrydžių sąnaudos, ypač degalų, didesnės nei numatyta.
Dėl to maršruto tęsti ekonomiškai neapsimoka, tačiau „airBaltic“ pabrėžia, kad Lietuva jai išlieka svarbi rinka. Iš Vilniaus bendrovė ir toliau skraidins dešimčia tiesioginių maršrutų, įskaitant skrydžius į Miuncheną ir Hamburgą. Per Rygą keleiviai gali pasiekti daugiau kaip 60 miestų. Dėl pakeitimų paveikti keleiviai informuoti tiesiogiai; jiems pasiūlyta pakeisti bilietus į skrydžius su persėdimu Rygoje arba atgauti visą sumokėtą sumą.
Įtampos ženklai užsienyje
Europoje gauta kelių grasinimų susprogdinti keleivinius lėktuvus. „Ryanair“ orlaivis iš Mančesterio į Mursiją lapkričio 3 dieną pakilo netrukus po 7.10 val. Prieš jam apie 10.30 val. leidžiantis Mursijoje gautas pranešimas apie galimą sprogdinimą. Ispanijos pareigūnai aktyvavo saugumo procedūras, tačiau sprogmenų lėktuve nerasta. Varšuvoje dėl grasinimų patikrinti du lėktuvai iš Kopenhagos ir Londono Hitrou oro uosto, o iš Izraelio skridęs orlaivis, gavus grasinimą elektroniniu paštu, nusileido Sofijoje. Dar du lėktuvai tikrinti Romoje.
Jungtinėse Valstijose prasidėjo Kongreso kadencijos vidurio rinkimai. Renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 senatorių, taip pat 36 valstijų gubernatoriai. Demokratai siekia perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę, o apklausos prognozuoja, kad jie gali laimėti daugumą Atstovų Rūmuose ir turi galimybių sustiprinti pozicijas Senate. Atstovų Rūmuose jiems reikėtų papildomai laimėti tris vietas, Senate – keturias. Tokiu atveju būtų labiau ribojama prezidento Donaldo Trumpo veiksmų laisvė, o demokratai galėtų blokuoti naują finansavimą ir steigti tyrimo komitetus. Kalifornijoje dar balsuojama dėl turto mokesčio turtingiesiems, o Aidaho ir trijose kitose valstijose – dėl abortų reglamentavimo.
D. Trumpas paskelbė, kad JAV nutraukia 10 metų trukmės susitarimą dėl saugumo paramos Izraeliui. Pagal jį iki 2028 metų Izraeliui kasmet turėjo būti skiriama po 3,8 mlrd. dolerių. Prezidentas teigė, kad Izraelis jo sprendimui neprieštarauja, o prireikus Vašingtonas šaliai padės. Jis taip pat užsiminė, kad sprendimui įtakos galėjo turėti demokrato Abdulo El-Sayedo kritika dėl JAV paramos Izraeliui.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad naktį į antradienį pareigūnai užkirto kelią galimai provokacijai prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Pasienyje pastebėti asmenys su žibintuvėliais, tačiau daugiau detalių premjeras nepateikė. Į regioną anksčiau pasiųsta papildomų policijos, kariuomenės, pasieniečių ir žvalgybos pajėgų, įskaitant kovos su terorizmu padalinius, gavus informacijos apie galimas diversijas ir ginkluotų asmenų įsiveržimą. D. Tuskas pabrėžė, kad negalima visiškai užtikrintai teigti, jog tai buvo provokacijos mėginimas, tačiau Rusija, jo vertinimu, ir toliau didins įtampą.