Respublikonų partijoje po visoje šalyje patirtų skaudžių pralaimėjimų nuskambėjo neįprastai atvira kritika. Rinkėjai aiškiai atmetė prezidento politiką ir vadovavimo stilių – rezultatai buvo tokie prasti, kokių baiminosi net patys respublikonai.
Dalis partijos narių pralaimėjimus siejo su karu Irane ir dėl jo išaugusiomis degalų bei maisto produktų kainomis. Kiti teigė, kad rinkėjų reakciją galėjo lemti D. Trumpo elgesys ir bendravimo maniera.
Ohajo valstijos Likingo apygardos, kur respublikonai tradiciškai turi tvirtas pozicijas, partijos skyriaus pirmininkas Mattas Dole’as sakė, kad respublikonai dabar turi apsispręsti dėl tolesnės krypties.
Jo teigimu, partijoje prasideda susitaikymas su realybe ir svarstymai apie galimybę grįžti prie „normalumo“. Tai, pasak M. Dole’o, nebūtinai reikštų D. Trumpo ideologijos ar politikos atsisakymą, tačiau galėtų reikšti atsiribojimą nuo prezidento vadovavimo stiliaus.
Meino gubernatoriaus rinkimuose pralaimėjęs respublikonų kandidatas Bobby Charlesas leidiniui POLITICO teigė, kad į partijos ateitį žvelgia optimistiškai, nors pats patyrė pralaimėjimą. Jis nurodė, kad po dvejų metų D. Trumpo nebebus.
Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti susiklosčiusią situaciją iš karto neatsakė.
Pralaimėjimus aiškino kitų kalte
D. Trumpas ir jo patarėjai dėl rinkimų rezultatų kaltino ne vieną veiksnį: televizijos kanalą „Fox News“, vadinamuosius nepakankamai lojalius respublikonus, arba RINO, taip pat jų manymu, tingius kandidatus.
Tokie pasiteisinimai pasirodė po to, kai Respublikonų partija prarado abejus valdžios rūmus. Demokratų mėlynoji banga pasiekė net tradiciškai respublikonams palankias Teksaso, Pietų Karolinos, Ajovos ir Kanzaso valstijas.
D. Trumpas atskirai sukritikavo Teksaso respublikonų gubernatorių Gregą Abbottą, pavadindamas jį RINO – respublikonu tik pagal pavadinimą. Pats prezidentas atsakomybės už rinkimų baigtį neprisiėmė ir pareiškė, kad respublikonai būtų laimėję triuškinama persvara, jei jis pats būtų dalyvavęs rinkimuose.
G. Abbottas į prašymą atsakyti į šiuos pareiškimus iš karto nesureagavo.
D. Trumpo patarėjas Alexas Bruesewitzas dėl prastų rezultatų kaltino kandidatus, kuriuos apibūdino kaip neįkvepiančius, tingius ir visiškai neefektyviai komunikuojančius.
Tarp jo kritikos taikinių buvo ir respublikonų Atstovų Rūmų narys Mike’as Collinsas iš Džordžijos. Rinkimų kampanijos metu jam sunkiai sekėsi įgyti pagreitį varžantis su dabartiniu demokratų senatoriumi Jonu Ossoffu.
M. Collinso kampanijos atstovai į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.
Vis dėlto vienas respublikonų politinis strategas, dirbęs su keliomis kadencijos vidurio rinkimų kampanijomis, kandidatų kaltinimą pavadino tingiu pasiteisinimu. Jo teigimu, pralaimėjimo negalima paaiškinti vien kandidatų kokybe, nes rinkimus pralaimi ir aukštas partijos pareigas užimantys politikai.
Strategas atkreipė dėmesį, kad rinkimus pralaimi ir Nacionalinio respublikonų kongreso komiteto pirmininkas.
Kritika krypsta ir į Kongresą
Kiti respublikonai nesėkmes siejo su pačios partijos kontroliuojamo Kongreso veikla. Jų vertinimu, rinkėjams nebuvo pasiūlyta reikšmingų sprendimų, kurie pagerintų kasdienį žmonių gyvenimą.
Buvusi Arizonos Respublikonų partijos pirmininkė ir ilgametė D. Trumpo sąjungininkė Gina Swoboda sakė, kad partija turi iš naujo įvertinti, kaip bendrauja su rinkėjais ir kokią politiką jiems siūlo.
G. Swobodos teigimu, respublikonai turėtų išgirsti rinkėjus ir pasiūlyti prasmingas reformas, darančias įtaką jų gyvenimui. Ji taip pat pareiškė negalinti įvardyti nė vieno šio Kongreso priimto sprendimo, kuris būtų reikšmingai paveikęs darbininkų ar viduriniosios klasės padėtį.
A. Bruesewitzas kritikavo ir kai kurių respublikonų kandidatų elgesį paskutinėmis kampanijos dienomis. Pasak jo, dalis politikų vos po penkių dienų nuo D. Trumpo apsilankymo jų valstijose, kur prezidentas agitavo už jų išrinkimą, įsėdo į prezidentinį lėktuvą „Air Force One“ ir išvyko iš savo valstijų.
Jo vertinimu, šie kandidatai pernelyg pasikliovė D. Trumpo populiarumu ir parama, todėl patys nebesugebėjo tinkamai vykdyti kampanijų.
A. Bruesewitzas teigė, kad prezidento stiprybė beveik dešimtmetį leido respublikonams veikti iš inercijos: jo parama pirminiuose rinkimuose pašalindavo konkurentus, o visuotiniuose rinkimuose neretai padėdavo išvengti rimtos konkurencijos. Dėl to daugeliui politikų, jo manymu, teko retai susidurti su sudėtingomis kampanijomis ir jie pamiršo pagrindinius agitavimo bei bendravimo su rinkėjais skaitmeniniame amžiuje principus.
Pasak A. Bruesewitzo, šios problemos buvo matomos dar iki rinkimų. Aukšti D. Trumpo administracijos pareigūnai apie panašią strategiją buvo užsiminę interviu leidiniui POLITICO, paskelbtuose artėjant balsavimui.
Už uždarų durų kaltinamas ir pats prezidentas
Kapitolijuje ir už jo ribų esantys respublikonai, iš anksto rengęsi triuškinamam pralaimėjimui ir po jo kilsiančiam kaltinimų srautui, tokiais aiškinimais nepatikėjo.
Jie pabrėžė, kad visų pralaimėjusių kandidatų negalima vadinti tingiais ar nekompetentingais. Jų manymu, D. Trumpas ir jo aplinka taip pat turi įvertinti savo atsakomybę už rinkimų rezultatus.
Vis dėlto daugelis respublikonų viešai prezidento kritikuoti nedrįso ir nenorėjo atskleisti savo pavardžių.
Vienas aukšto rango respublikonų Senato pareigūnas leidiniui POLITICO sakė, kad partija jau peržengė kandidatų kokybės klausimą ir kad susiklosčiusi padėtis yra tikra katastrofa. Jo vertinimu, dėl jos kaltas D. Trumpas.
Vienas respublikonų strategas, dirbęs su kampanijomis svyruojančiose valstijose, antradienio rinkimų rezultatus pavadino tobula nekompetencijos veiksnių audra.
Jo teigimu, Baltųjų rūmų darbuotojai nesiėmė veiksmų, kad sustabdytų D. Trumpą nuo pareiškimų ir veiksmų, dar labiau pabloginusių situaciją. Strategas sakė, kad prezidentas įsitraukė į temas, kurios rinkėjams nebuvo svarbiausios, ir ignoravo tai, kas jiems iš tikrųjų rūpėjo.