Jodas organizmui reikalingas skydliaukės hormonams gaminti, o šie hormonai atlieka svarbų vaidmenį smegenų vystymuisi. Dėl šios priežasties jodo trūkumas prieš nėštumą ir nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaiko pažintinius gebėjimus, taip pat būti susijęs su mažesniu intelekto koeficientu (IQ). Vis dėlto apie nežymaus jodo trūkumo poveikį sveikatai sukaupta mažiau mokslinių duomenų nei apie sunkaus trūkumo padarinius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vartoti joduotą druską, tačiau Jungtinėje Karalystėje toks produktas nėra plačiai prieinamas. Šios šalies gyventojų mityboje pagrindinis jodo šaltinis yra pienas. Augant augalinių gėrimų, pasirenkamų vietoj pieno, populiarumui, gali didėti ir jodo trūkumo rizika.
Spalio 21-oji, minima kaip pasaulinė jodo trūkumo sutrikimų diena, primena, kad šio mineralo reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje neturėtų būti pamiršta.
„Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė yra nurodžiusi, kad jodas žmogui pirmiausia būtinas skydliaukės hormonų – tiroksino ir trijodtironino – sintezei. Šie hormonai padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, energijos lygį, augimą ir vystymąsi.
Be to, jie dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose: baltymų sintezėje, riebalų skaidyme ir angliavandenių pavertime energija.
Požymiai ne visada reiškia jodo trūkumą
Norint įvertinti, ar organizmas gauna pakankamai jodo, svarbu atsižvelgti į mitybą ir galimus trūkumo rizikos veiksnius. Vieno paprasto ir patikimo tyrimo, kuris tiksliai parodytų individualų jodo kiekį organizme, nėra.
Taip pat būtina nepainioti jodo kiekio organizme su skydliaukės veikla. Šie dalykai yra susiję, tačiau sutrikusi skydliaukės veikla savaime neįrodo, kad žmogui trūksta jodo.
Galimi įspėjamieji požymiai:
- gūžys – dėl padidėjusios skydliaukės atsiradęs matomas priekinės kaklo dalies patinimas;
- nepaaiškinamas nuovargis, didėjantis svoris ar padidėjęs jautrumas šalčiui – galimi hipotirozės, arba susilpnėjusios skydliaukės veiklos, požymiai;
- nėštumo metu – didesnė persileidimo, negyvagimio ir vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimų rizika;
- vaikams – sulėtėjęs augimas ir prastesni mokymosi gebėjimai.
Kokie produktai gali suteikti jodo?
Jodo galima gauti su maistu. Jo yra jūros gėrybėse ir žuvyje, įskaitant menkę, tuną, silkę bei lašišą. Šio mineralo taip pat randama jūros dumbliuose, rudadumbliuose, vėžiagyviuose, krevetėse, krabuose ir omaruose.
Vienas aiškiausių būdų padidinti jodo kiekį racione – rinktis joduotą druską. Jodo šaltiniais taip pat laikomi pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas ir sūris.
Jo yra ir kai kuriose daržovėse: bulvėse, ypač virtose su luobele, taip pat špinatuose, salotose ir brokoliuose, nors pastaruosiuose jo kiekiai mažesni. Nedaug jodo gali būti kai kurių rūšių duonoje, mėsoje ir vištienoje.
Nėščiosios ir žindančios moterys dėl papildomo jodo vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju. Nuolat jaučiant nuovargį arba pastebėjus kaklo patinimą, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti skydliaukės funkcijos tyrimus.