Anksčiau padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, aterosklerozė, kraujotakos, endokrininės sistemos, virškinamojo trakto ir judamojo aparato sutrikimai dažnai buvo laikomi natūraliais senėjimo požymiais. Tačiau gydytojas T. Vaičiūnas pabrėžia, kad tokios sveikatos problemos vis dažniau pasireiškia gerokai jaunesniems žmonėms.
Jo teiginius patvirtina ir statistika: 18–29 metų amžiaus grupėje aterosklerozė nustatoma vienam iš 13 Lietuvos gyventojų. Kraujagyslėse jau tokiame amžiuje prasideda vadinamasis „kalkėjimo“ procesas.
Mediko teigimu, šiandien nebestebina ir atvejai, kai kiek vyresniam nei 35 metų pacientui nustatomas itin aukštas cholesterolio kiekis.
Europos Komisijos 2025 metų duomenys rodo, kad Lietuva pirmauja pagal išvengiamų mirčių skaičių, vertinant sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę.
T. Vaičiūnas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė, kad tokie rodikliai leidžia manyti, jog net šiuolaikinė medicina ne visada pajėgia pakeisti situaciją. Jo teigimu, kažkur buvo skaičiuota, kad Lietuvos gyventojai miršta net iki 19 metų anksčiau, nei galėtų.
Sveikatos būklei, pasak gydytojo, reikšmingą įtaką daro ir gyvenimo būdas. 2025 metų pabaigoje šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų turėjo antsvorio, o beveik trys iš dešimties buvo nutukę.
Medikas aiškino, kad visceraliniai riebalai, antsvoris ir nutukimas smarkiai paspartina senėjimo procesus.
Žmonės, anot jo, neretai sveikatos sutrikimus tiesiog priskiria amžiui. Taip susiformuoja nuostata, kad sulaukus 50 metų organizmas neišvengiamai pradės „irti“.
Vis dėlto požiūris į senėjimą ir ilgesnį gyvenimą keičiasi. Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė mėlynųjų zonų koncepcija.
Mėlynosiomis zonomis vadinami pasaulio regionai, kuriuose neįprastai daug žmonių gyvena iki 90 ar net 100 metų. Tradiciškai išskiriamos penkios tokios vietovės: Okinavos sala Japonijoje, Sardinijos sala Italijoje, Ikarijos sala Graikijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Lindos miestas Kalifornijoje, JAV.
Šių vietovių gyventojų fizinis aktyvumas dažniausiai nėra susijęs su intensyviomis treniruotėmis. Jie daug juda atlikdami kasdienius darbus – vaikščiodami, dirbdami sode ar tvarkydamiesi namuose.
T. Vaičiūnas atkreipė dėmesį, kad ilgaamžių galima rasti ir kituose pasaulio regionuose, tačiau mėlynųjų zonų gyventojai išsiskiria tuo, kad iki gilios senatvės dažnai išsaugo gerą sveikatą.
Gydytojas taip pat paminėjo dirbtinai sukurtą mėlynąją zoną – Singapūrą. Jo teigimu, ši valstybė rodo, kad pritaikius mėlynųjų zonų principus ir valstybei susitarus su gyventojais galima pasiekti reikšmingų rezultatų.
Ar tokia vieta ateityje galėtų tapti ir Lietuva? T. Vaičiūnas mano, kad tai įmanoma, nes šalis turi visas tam reikalingas sąlygas.
Jo vertinimu, Lietuvai palanku tai, kad valstybė nėra didelė – joje gyvena 2,8 mln. žmonių. Be to, tarp miestų, miestelių ir kaimų nėra didelių atstumų.