Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmoka sveikatos priežiūros paslaugas, kai dėl jų pacientas nustatyta tvarka kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Tais atvejais, kai būtina, pacientas turi pateikti ir siuntimą.
Tokiu atveju už gydytojo paskirtą gydymą bei jam reikalingas medicinos priemones pacientui negali būti taikomos priemokos – nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje.
Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė aiškina, kad į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą įtraukiamos visos gydymui būtinos sudedamosios dalys: gydytojo konsultacija, tyrimai, procedūros ir medicinos priemonės. Todėl už gydytojo paskirtą ligonių kasos apmokamą kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą papildomai mokėti nereikia.
Kada galima rinktis brangesnę priemonę?
Kai kuriais atvejais pacientas gali pasirinkti medicinos priemonę, kainuojančią daugiau nei kompensuojamoji. Tokia galimybė numatyta, pavyzdžiui, atliekant endoprotezavimo, kataraktos ir kai kurias kitas operacijas, tačiau ji taikoma tik Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytoms priemonėms.
Į šį sąrašą įtraukti kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnarių endoprotezai.
Gydymo įstaiga pirmiausia turi pasiūlyti ligonių kasos apmokamą priemonę, už kurią pacientui nereikia primokėti. Jei žmogus savo noru pasirenka brangesnį variantą, jis moka ne visą jo kainą, o tik skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos priemonės kainų.
Prieš pacientui apsisprendžiant, gydymo įstaiga privalo žodžiu ir raštu aiškiai paaiškinti, kuo priemonės skiriasi ir kokio dydžio būtų priemoka. Sutikimą mokėti pacientas turi patvirtinti parašu, pabrėžia J. Valienė.
Už kokius patogumus mokėti nereikia?
Vienvietis kambarys, individualus maitinimas, artimųjų apgyvendinimas, asmeninio asistento paslaugos ir kiti papildomi patogumai paprastai nėra būtini gydymui. Kadangi šios nemedicininės komforto paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nefinansuojamos, jas pasirinkęs pacientas turi sumokėti visą nustatytą kainą.
Vis dėlto situacija kitokia, jei vienvietė palata, individualus maitinimas, asistento pagalba ar kitos sąlygos reikalingos dėl paciento sveikatos būklės arba infekcijų kontrolės. Tokiu atveju tai nelaikoma paciento pageidaujamu patogumu, todėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus už šias paslaugas mokėti neturi.
Mokamos ir tos paslaugos, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tarp jų – kosmetinės chirurgijos operacijos, kosmetologinės procedūros, akupunktūra, sveikatos patikrinimas norint gauti vairuotojo pažymėjimą ir kitos paslaugos.
Ką daryti, jei prašoma sumokėti?
Gydymo įstaigoje verta išsiaiškinti, ar yra nemokama alternatyva, už ką konkrečiai prašoma mokėti ir kokia būtų tiksli suma. Šie klausimai gali padėti išvengti nepagrįstų išlaidų.
Jeigu pateikiamas neaiškus atsakymas, pacientas neturėtų skubėti pasirašyti sutikimo mokėti. Prieš atsiskaitydamas jis gali kreiptis į ligonių kasą ir pasitikslinti, ar mokestis pagrįstas.
Jei pacientas jau sumokėjo, tačiau vėliau suabejojo, ar mokestis buvo teisėtas, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei jos pateiktas atsakymas netenkina, galima raštu kreiptis į ligonių kasą ir kartu pateikti gydymo įstaigos paaiškinimą.
Pacientai neturėtų patys spręsti, ar privalo mokėti, neturėdami visos informacijos. Ją aiškiai ir suprantamai suteikti privalo gydymo įstaiga.