Pirmadienį iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išleistas kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Po rugsėjo 26 dieną sutrikusios sveikatos ir ligoninėje atliktos chirurginės operacijos jis toliau sveiks namuose.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pristatė siūlymus griežtinti elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudojimo taisykles. Numatyta riboti vairuotojų amžių, įvesti privalomą registraciją, didinti baudas už pažeidimus, o galingesnėms nei 1 kilovato (kW) ir greitesnėms nei 25 km per valandą priemonėms taikyti techninės apžiūros, civilinės atsakomybės draudimo ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimo reikalavimus.
Pagal siūlomą tvarką paspirtukus būtų galima vairuoti nuo 18 metų, o nuo 16 metų – baigus specialius kursus. Pirmą kartą padaryto pažeidimo bauda galėtų didėti nuo 450 iki 900 eurų, pakartotinio – nuo 900 iki 1,8 tūkst. eurų. Taip pat būtų galima konfiskuoti priemonę. Pakeitimus Seimui planuojama pateikti rudens sesijoje, o įsigaliojimą numatyti nuo kitų metų balandžio. Ministro duomenimis, šiemet paspirtukininkų, nukentėjusių eismo įvykiuose, padaugėjo 11 proc. – nuo 167 iki 185, tarp jų buvo 95 nepilnamečiai. J. Taminskas neatmetė ir galimo elektrinių paspirtukų draudimo ateityje, jei griežtesnės taisyklės nepasiteisintų.
Kauno apygardos teismas atmetė buvusio parlamentaro Vytauto Gapšio skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Nors Lygtinio paleidimo komisija buvo pritarusi tokiam paleidimui, prokurorai tam prieštaravo, o jų poziciją palaikė teismai. V. Gapšys, nuteistas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, atlieka 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po teismo sprendimo jis ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Lietuvos aktualijos
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas siūlo didinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčius. Jo teigimu, tai leistų 2027 metais pareigūnų atlyginimams papildomai surinkti apie 35 mln. eurų. Nors kitąmet statutinių pareigūnų algos turėtų augti 7,5 proc., įvertinus visam viešajam sektoriui numatomą bazinio dydžio didinimą, realus papildomas augimas, pasak politiko, siektų apie 5 proc. L. Kasčiūnas taip pat pabrėžė pareigūnų trūkumą ir teigė, kad lėšų galima rasti nedidinant valstybės skolos.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pareiškė, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinę padėtį atsako jos vadovybė. Ligoninės dalininkai paprašė per dvi savaites pateikti informaciją apie skolas, išlaidas ir finansų planavimą bei parengti stabilizavimo planą. Ministras nurodė, kad neradus sprendimų dalininkams teks priimti atitinkamus sprendimus. KUL pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį, o nekeičiant atlyginimų skaičiavimo tvarkos iki 2027 metų pabaigos deficitas gali išaugti dar 11–15 mln. eurų.
Pasijutęs prastai finansų ministras Taurimas Valys išvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir atlikti tyrimų. Ministro patarėja komunikacijos ir viešųjų ryšių klausimais Jolanta Butkevičienė patvirtino, kad kol kas laukiama rezultatų, todėl daugiau informacijos nepateikta.
„Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas po susitikimo su Vyriausybe sakė, kad naujoms investicijoms pritraukti Lietuvai reikia geresnės verslo aplinkos, didesnio darbo našumo ir palankesnių sąlygų aukštos kvalifikacijos specialistams atvykti. Jo teigimu, šalis išlieka patraukli jau veikiantiems investuotojams, tačiau plyno lauko investicijų stinga dėl geopolitinės situacijos ir viešojoje erdvėje skleidžiamų nerimo žinučių. Asociacija siūlo reinvestuojamo pelno lengvatą taikyti visuose ekonomikos sektoriuose ir panaikinti dvejų metų ribojimą. R. Valiūnas skaičiuoja, kad poveikis biudžetui galėtų siekti apie 60 mln. eurų, o ne anksčiau prognozuotus 300 mln. eurų. Taip pat pasiūlyta svarstyti fiksuoto mokesčio modelį į Lietuvą grįžtantiems emigrantams ir aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, gerinti tarptautinį susisiekimą bei skolintas valstybės lėšas skirti ekonomikos augimui, o ne „pravalgyti“.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikisi, kad investuojamo pelno lengvata galėtų pradėti galioti kitų metų birželį arba liepą. Nors iš pradžių valstybė dėl jos surinktų mažiau pajamų, po dvejų metų priemonė, ministro vertinimu, galėtų atsipirkti dėl produktyvumo augimo ir didesnės pridėtinės vertės. Įstatymo pakeitimus tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje. Projektas jau pateiktas parlamentui, jį dar svarstys komitetai, o išvadą turės pateikti Vyriausybė. E. Grikšas teigia, kad lengvata didintų Lietuvos konkurencingumą ir skatintų įmones plėstis, nors šioje srityje Lietuva konkuruoja su Singapūru, JAV ir Vokietija.
Energijos skirstymo operatorius (ESO) po rugpjūtį praūžusios audros klientams planuoja išmokėti apie 7 mln. eurų kompensacijų. Beveik 1 mln. eurų jau išmokėta, o dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo kreipėsi apie 13 tūkst. žmonių; prašoma suma viršija 3 mln. eurų. Kompensacijos mokamos tiems, kuriems elektra nebuvo atkurta ilgiau nei 72 valandas, taip pat gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl sugedusio maisto, generatoriaus nuomos ar laikino apgyvendinimo. Už pastaruosius nuostolius galima gauti nuo 220 iki 660 eurų, priklausomai nuo tiekimo sutrikimo trukmės. ESO pabrėžia, kad galima pretenduoti į abiejų rūšių kompensacijas. Rugpjūčio 22 dieną audros piko metu elektros neturėjo daugiau kaip 268 tūkst. bendrovės klientų.
Prekybos tinklas „Candy POP“ karo tarnybą atliekantiems darbuotojams išsaugos darbo vietas ir mokės papildomas išmokas, kurios, neatskaičius mokesčių, sieks iki 2,3 tūkst. eurų per mėnesį. Priklausomai nuo tarnybos trukmės, jos bus mokamos iki devynių mėnesių. Trumpalaikę savanorišką karo tarnybą atliekantiems darbuotojams ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams bus suteikiamos trys papildomos apmokamų atostogų dienos per metus. Įmonė, prisijungusi prie asociacijos „Visuotinė gynyba“ iniciatyvos, taip pat rengs praktinius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mokymus. Asociacijos vadovas Tomas Godliauskas teigia, kad tokios garantijos mažina darbuotojų finansinį neapibrėžtumą tarnybos metu.
Teismas kaltu dėl vagystės pripažino Maroko pilietį Issamą Toubalį ir skyrė jam arešto bausmę. Spalio viduryje jis buvo pabėgęs iš teismo posėdžio, kuriame nagrinėta jo byla. Vis dėlto už vagystę vyras nekalės, nes bausmę jau atliko suėmimo metu. Bylos duomenimis, gegužę jis įsibrovė į Šeškinėje esančią parduotuvę, atrakino prekybos salėje stovėjusį kasos aparatą ir pavogė 1,7 tūkst. eurų.
Užsienio naujienos
Serbijos parlamento rinkimuose pergalę paskelbė studentų vadovaujamas judėjimas. Tai reiškia, kad gali baigtis 14 metų trukęs Aleksandaro Vučičiaus dešiniųjų populistinės partijos valdymas. Pirmalaikiai rinkimai surengti po beveik dvejus metus trukusių antivyriausybinių protestų, kuriuos paskatino 2024 metais Novi Sado geležinkelio stotyje įgriuvęs stogelis. Per nelaimę žuvo 16 žmonių, o dėl įvykio daugelis kaltino korupciją. Protestai tapo vienais didžiausių Serbijoje nuo Slobodano Miloševičiaus nuvertimo 2000 metais.
Sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per daugiau nei tris dešimtmečius vykusius Serbijos parlamento rinkimus. A. Vučičius pralaimėjimą pripažino nepraėjus nė dviem valandoms po balsavimo apylinkių uždarymo. Belgrade tūkstančiai studentų judėjimo šalininkų šventė vyriausybės, kurią kaltino įsišaknijusia korupcija, pralaimėjimą. Preliminariais duomenimis, „Studentų sąrašas“ gali laimėti 135–140 mandatų ir užsitikrinti absoliučią daugumą 250 vietų parlamente. Europos Sąjunga judėjimui pasiūlė glaudesnį bendradarbiavimą ir paramą reformoms, stiprinančioms teisinę valstybę, žiniasklaidos laisvę bei demokratines institucijas ir kovojančioms su korupcija.
Brazilijos prezidento rinkimus sekmadienį laimėjo kairiųjų pažiūrų Luizas Inacio Lula da Silva. Jo varžovas Flavio Bolsonaro pralaimėjimo nepripažino ir pareiškė sieksiantis rezultatus anuliuoti. Oficialiais duomenimis, L. da Silva gavo 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc.; už dabartinį prezidentą balsavo maždaug 4,4 mln. daugiau rinkėjų. Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. Jo tėvas dėl bandymo įvykdyti valstybės perversmą po 2022 metų rinkimų, kuriuos laimėjo L. da Silva, atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę.
Rio de Žaneire po rezultatų paskelbimo skambėjo vuvuzelos ir sproginėjo fejerverkai, o San Paulo gatvėse pergalę šventė tūkstančiai raudonai – Darbininkų partijos spalva – apsirengusių žmonių. L. da Silva pradės ketvirtąją prezidento kadenciją. Jai pasibaigus 2030 metais, prezidentui bus 85-eri.
Į Teheraną susitikti su Irano valdžios atstovais pirmadienį atvyko aukšto rango Saudo Arabijos, Pakistano ir Turkijos delegacijos. Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad bus siekiama užkirsti kelią naujiems Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų karo veiksmams. Derybos vyksta Irano gyventojams nerimaujant dėl galimo plataus masto karo atsinaujinimo. Artėjant rinkimams Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose, šių šalių vadovai griežtina grasinimus, o Irano valdžia teigia nesitrauksianti. Du regiono pareigūnai nurodė, kad pokalbiuose taip pat aptariamas karas Jemene ir Irano remiamų husių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.
Jungtinių Tautų įgaliotų nepriklausomų ekspertų grupė pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigė, kad Gazos Ruože sudarytos paliaubos nesustabdė Izraelio vykdomo genocido. Ekspertai taip pat apkaltino Izraelio pajėgas Vakarų Krante nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant kankinimus ir išžaginimus. Ataskaitoje teigiama, kad Izraelis „toliau vykdo genocido veiksmus, siekdamas visiškai ar iš dalies sunaikinti Gazos Ruožo palestiniečius“. Izraelis kaltinimus genocidu ir seksualine prievarta neigia, tačiau į ataskaitą iš karto nereagavo. Okupuotų Palestinos teritorijų tyrimo komisijos išvados gali būti panaudotos Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kitų jurisdikcijų prokurorų, siekiančių teisingumo aukoms bei jų artimiesiems. Komisija taip pat renka kaltinimų nusikaltimais ir jų įrodymų dokumentaciją, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
JT Žmogaus teisių tarybos tyrimo komisija Ukrainos klausimais pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Niujorke JT Generalinei Asamblėjai pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusija jau ne vienus metus sistemingai atakuoja šilumines elektrines, elektros perdavimo linijas, dujų infrastruktūros objektus ir kitus įrenginius. Praėjusią žiemą tūkstančiai namų ūkių liko be šildymo, o elektros tiekimo sutrikimai palietė milijonus žmonių. Komisijos vertinimu, šaltis daro žalą Ukrainos gyventojų fizinei ir psichinei sveikatai. Ekspertai taip pat pastebėjo, kad prasidėjus naujam šaltajam sezonui Rusijos atakos vėl suintensyvėjo.
Komisija Maskvą apkaltino ir prekyba žmonėmis, susijusia su užsienio kovotojų verbavimu. Ataskaitoje teigiama, kad yra įtikinamų įrodymų, jog vyrai iš 29 valstybių buvo viliojami melagingais civilinio darbo pasiūlymais.