Lietuvai atsparumas nėra vien politinė sąvoka ar abstrakti idėja – tai nacionalinio išlikimo klausimas, Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija ne kartą parodė esanti pasirengusi pasitelkti karinę jėgą, politinį spaudimą ir ekonominę prievartą. Europą per pastaruosius dešimtmečius sukrėtė Rusijos veiksmai Sakartvele 2008 m., Kryme ir Donbase 2014 m. bei 2022-aisiais pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Iki šiol žemynui tenka susidurti su sabotažo, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų grėsmėmis.
G. Nausėda priminė, kad Lietuva buvo ne kartą okupuota, jos gyventojai tremti, persekiota tautinė tapatybė ir Katalikų bažnyčia. Vis dėlto laisvės troškimas, pasak prezidento, niekada nebuvo išnykęs.
Istorinė patirtis, šalies vadovo teigimu, suformavo natūralų atsparumą, tapusį Lietuvos nacionalinės tapatybės dalimi. Būtent tokio atsparumo vedama Lietuva 1990 m. pirmoji atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, o 2004 m. tapo NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare.
Kalbėdamas apie energetinį saugumą, prezidentas išskyrė nuoseklų priklausomybės nuo Rusijos mažinimą. Lietuva pastatė naftos terminalą Būtingėje ir suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, o praėjusiais metais kartu su kitomis Baltijos šalimis atsijungė nuo Rusijos elektros tinklo.
G. Nausėda pažymėjo, kad tais atvejais, kai priešiški veikėjai mėgina pasinaudoti Lietuvos pažeidžiamumu, šalis ieško sprendimų.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinės grėsmės nėra susijusios vien su tankais, kertančiais valstybių sienas. Jos gali būti nukreiptos į kritinę infrastruktūrą, ekonomikos veikimą ir visuomenės pasitikėjimą. Pasak jo, be apsaugotų kelių, geležinkelių ir uostų nebūtų įmanoma užtikrinti sąjungininkų pastiprinimo, o be energijos, degalų ir ryšių – vykdyti karinių operacijų.
Šalies vadovas teigė, kad riba tarp gynybos ir atsparumo darosi vis mažiau aiški, o kai kuriais atvejais ji yra dirbtinė. Šiemet Lietuva pagrindinei gynybai skiria beveik 5,4 proc. BVP, o su gynyba susijusioms išlaidoms, kurių didžioji dalis skiriama atsparumui stiprinti, – dar beveik 1,6 proc. BVP. Iš viso beveik 7 proc. BVP gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirianti Lietuva šiuo metu pirmauja NATO.
G. Nausėda pabrėžė ir visuomenės pasirengimo bei informacinio atsparumo reikšmę. Žmonės ir institucijos turi gebėti atpažinti kylančias grėsmes, žinoti, kaip elgtis ekstremaliomis aplinkybėmis, ir atskirti faktus nuo manipuliacijų.
Baigdamas kalbą prezidentas sakė, kad atspari valstybė yra sunkiau palaužiama, sutrikdoma ir nugalima. Tačiau, jo teigimu, atsparumas turi būti derinamas su patikimais kariniais pajėgumais ir politine valia juos panaudoti.