Lapkričio 13–14 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksiančiame tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ apie fizinio aktyvumo ir seksualinės sveikatos ryšį kalbės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius Arūnas Emeljanovas.
Vieninteliame tokio pobūdžio festivalyje Baltijos šalyse fizinio aktyvumo ekspertas skaitys pranešimą „Sportas ir seksualinė sveikata“. Jame jis aptars judėjimo įtaką intymiam gyvenimui, paneigs visuomenėje paplitusius mitus ir pateiks mokslu pagrįstų rekomendacijų.
Profesorius teigia, kad tai bus pirmasis jo pranešimas tokio pobūdžio festivalyje. Iššūkį jis priėmė nedvejodamas, nes pats yra lankęsis renginyje ir žino, kad jo programa apima ne tik šou pasirodymus, bet ir meno parodas bei diskusijas apie seksualinę sveikatą, santykius ir seksualumą. A. Emeljanovui taip pat patinka, kad festivalis vyksta penktadienio ir šeštadienio vakarais. Jo teigimu, svarbu ir tai, kad Lietuvoje vis drąsiau kalbama apie seksą bei seksualinę sveikatą.
Vien raumenų gerai seksualinei sveikatai nepakanka
Pasak A. Emeljanovo, fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių geros sveikatos veiksnių. Vis dėlto seksualinei sveikatai reikšmės turi ne vien pats judėjimas, bet ir treniruočių intensyvumas, reguliarumas bei tai, ar krūvis atitinka individualias organizmo galimybes.
Vis dar manoma, kad kuo daugiau žmogus sportuoja, tuo geresnė bus jo seksualinė sveikata. Tačiau profesorius pabrėžia, jog ši taisyklė nėra universali. Raumeningas ir daug besitreniruojantis vyras nebūtinai pasižymi puikia seksualine sveikata: pernelyg didelis krūvis, poilsio trūkumas ir organizmo alinimas gali duoti priešingą rezultatą.
Mokslininkas atkreipia dėmesį į staiga atsiradusius erekcijos sutrikimus. Jie kartais gali būti vienas pirmųjų širdies ir kraujagyslių ligų požymių ir pasireikšti dar iki kitų simptomų. Todėl pastebėjus tokius pokyčius nereikėtų laukti, kol jie praeis savaime – verta kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą.
Aerobinis aktyvumas gali būti ypač naudingas moterims
Profesoriaus teigimu, lengvo ir vidutinio intensyvumo aerobinės treniruotės gali turėti teigiamą poveikį moterų seksualinei sveikatai. Jos gerina kraujotaką visame kūne, taip pat dubens srityje ir lytiniuose organuose. Dėl to gali padidėti jautrumas seksualinei stimuliacijai ir palengvėti susijaudinimas.
Reguliarus judėjimas taip pat padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką, miego kokybę ir bendrą savijautą. Šie veiksniai yra susiję su seksualiniu potraukiu ir pasitenkinimu intymiu gyvenimu.
Spartus vaikščiojimas, lengvas bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu gali padėti pagerinti seksualinę funkciją, sustiprinti pasitenkinimą intymiu gyvenimu ir pozityviau vertinti savo kūną. Tačiau fizinis aktyvumas nebūtinai tiesiogiai padidina kiekvienos moters libido, nes jo poveikį lemia sveikatos būklė, hormoniniai ir psichologiniai veiksniai bei treniruočių intensyvumas.
Dešimt tūkstančių žingsnių nėra privalomas tikslas
A. Emeljanovas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas neturėtų būti suprantamas tik kaip intensyvios treniruotės, kurioms reikia daug laiko ar specialaus pasirengimo. Sveikatai naudingi gali būti ir paprasti kasdieniai įpročiai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad reikšmingą naudą galima pasiekti nueinant apie 7 tūkst. žingsnių per dieną. Palyginti su gerokai mažesniu žingsnių skaičiumi, toks aktyvumas siejamas su maždaug 47 proc. mažesne ankstyvos mirties rizika. Taip pat nustatytas ryšys su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų bei demencijos rizika.
Vis dėlto vien vaikščiojimo visapusiškai fizinei sveikatai palaikyti nepakanka. Aerobinį aktyvumą reikėtų derinti su jėgos, lankstumo ir mobilumo pratimais.
Profesorius ragina pradėti nuo nedidelio krūvio ir jį didinti palaipsniui. Jei žmogus iki šiol nesportavo, pirmą dieną nereikėtų bandyti įveikti maratono ar kelti 300 kilogramų štangos – pakanka pasivaikščioti, atlikti paprastus pritūpimus ar nesudėtingus pratimus.
Pradėti judėti, pasak jo, niekada nevėlu – nesvarbu, ar žmogui 20, 40, ar 90 metų. Svarbu pasirinkti tokį krūvį, kuris atitiktų sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą.
Judėjimas naudingas ne tik raumenims ir širdžiai. Jis gerina smegenų kraujotaką, veikia neuromediatorių, tarp jų dopamino ir serotonino, sistemas, padeda gerinti nuotaiką, dėmesio koncentraciją ir emocinę savijautą. Visa tai svarbu ir gyvenimo kokybei, ir seksualinei sveikatai.
Mokslas turi pasiekti ne tik universitetus
Didėjantis profesoriaus žinomumas suteikė daugiau galimybių apie fizinį aktyvumą, sveikatą ir naujausius tyrimus kalbėti ne tik akademinei bendruomenei. Šiandien jis pranešimus skaito universitetuose ir mokslinėse konferencijose, tačiau yra kviečiamas ir į verslo įmonių, komunikacijos, rinkodaros, personalo valdymo bei kitų sričių renginius.
A. Emeljanovas mano, kad mokslu pagrįstos žinios apie sveikatą turi būti prieinamos kuo didesniam žmonių ratui. Jo auditorijoje būna IT specialistai, politikai, vadovai, švietimo, komunikacijos, rinkodaros ir personalo sričių atstovai. Profesoriaus teigimu, žmonės dažnai gyvena savo profesiniuose burbuluose, todėl informacijos triukšme ne visada pasiekia kitų sričių žinios, nors jos gali būti naudingos.
Mokslininkas įsitikinęs, kad tyrėjai neturėtų apsiriboti akademine auditorija. Gebėjimas sudėtingus tyrimus paaiškinti paprastai ir suprantamai tampa vis svarbesnis, o situacija pamažu keičiasi.
Jis tikisi, kad artimiausiais metais daugiau Lietuvos mokslininkų išdrįs išeiti už universitetų ir konferencijų salių ribų. Pasak A. Emeljanovo, mokslas neturėtų likti uždaras siauram specialistų ratui, ypač kai turimos žinios gali padėti žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau – net jei tam tenka žengti į neįprastą erdvę, pavyzdžiui, erotikos festivalį.