Aleksandrijos švyturys buvo vienas iš septynių antikos pasaulio stebuklų, tačiau pats statinys iki mūsų dienų neišliko. Jo išvaizdą istorikai bando atkurti pagal senovės tekstus, monetas ir archeologinius radinius. Dabar šį sąrašą papildė žiedas, kurio reljefas primena švyturio atvaizdus, išlikusius kai kuriose II mūsų eros amžiaus monetose.
Žiedą aptiko Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM) mokslininkai, dirbantys kartu su Egipto institucijomis. Papuošalas buvo iškeltas iš buvusio rūmų komplekso Antirodo saloje. Ši sala kadaise buvo karališkojo Aleksandrijos uosto kvartalo dalis, o dabar visa teritorija yra po vandeniu.
Radimvietė gali būti ne mažiau svarbi nei pats švyturio atvaizdas
Ekspedicijos vadovas F. Goddio atkreipė dėmesį į aplinkybes, kuriomis rastas žiedas. Jis aptiktas rūmuose, senovėje buvusiuose valdžios centru. Todėl archeologai mano, kad šiame komplekse galėjo būti administracinių patalpų, galbūt susijusių su švyturio priežiūra arba valdymu.
Antirodo salos rūmus aprašė graikų geografas Strabonas, Egipte lankęsis 29–25 m. prieš mūsų erą. Jo pateikta informacija padeda tyrėjams povandenines struktūras susieti su miesto kvartalu, kuris kadaise buvo sausumoje. Archeologų teigimu, pastaraisiais metais kelių tūkstančių kvadratinių metrų plote atidengta įvairių architektūrinių liekanų.
Vis dėlto žiedo savininkas kol kas nežinomas. Jo radimas rūmų griuvėsiuose savaime neleidžia teigti, kad papuošalas priklausė faraonui, Kleopatrai ar švyturio administratoriui. Galimos administracinės komplekso funkcijos siejamos su radimviete ir jos istoriniu kontekstu, tačiau tai nėra tiesioginis įrodymas.
Žiedas galėjo būti naudojamas ne vien kaip papuošalas. Senovėje tokie žiedai-spaudausdavo minkštą medžiagą, pavyzdžiui, vašką ar molį, palikdami joje atspaudą. Tačiau kol konkretus radinys nėra išsamiau ištirtas, tiksliai nustatyti jo praktinės paskirties negalima.
Aleksandrijos švyturys iškilo Ptolemėjų valdymo laikais ir daugelį amžių padėjo laivams orientuotis Viduržemio jūros pakrantėje. Istoriniai šaltiniai ir archeologiniai tyrimai rodo, kad vėliau statinį smarkiai nuniokojo žemės drebėjimai. Iki šiol išliko tik dalis informacijos apie kadaise stovėjusį monumentą.
Naujasis radinys svarbus kaip dar viena senovinė švyturio ikonografinė interpretacija. Jo panašumas į II a. monetose matomus vaizdus leidžia palyginti, kaip tas pats statinys buvo vaizduojamas skirtinguose objektuose. Tačiau nedidelis reljefas nėra tikslus architektūrinis brėžinys, todėl pagal jį negalima patikimai nustatyti visų švyturio matmenų.
Spalio pradžioje Egipto turizmo ir senienų ministras Sherifas Fathy apsilankė ekspedicijos tyrimų laive ir apžiūrėjo naujausią radinį. Kasinėjimai Aleksandrijos rytiniame uoste tęsiami, todėl tyrėjai dar gali papildyti žinias apie rūmų kompleksą ir galimą jo ryšį su legendiniu švyturiu.