Šiandien Berlyno Naujajame muziejuje eksponuojamas artefaktas sudarytas iš trijų auksu dengtų bronzinių plokščių. Jo paviršiuje įkomponuota daugiau nei 250 brangakmeniais puoštų ląstelių. Muziejaus duomenimis, papuošalas aptiktas aukšto rango moters kape senoviniame Pantikapajone – mieste, kuris buvo įsikūręs dabartiniame Krymo Kerčės pusiasalyje.
Retos auksinės diademos juosta siekia maždaug 4,4 centimetro aukštį. Ji siejama su hunais, IV amžiaus pabaigoje iš dabartinėje Rusijoje esančios Dono upės regiono pajudėjusiais į vakarus.
Pantikapajonas kaip graikų kolonija buvo įkurtas VI amžiuje prieš mūsų erą. Tačiau IV mūsų eros amžiaus pabaigoje miestą užėmė hunai. XX amžiaus pradžioje čia buvo aptiktas didžiulis nekropolis, kuriame suskaičiuota net 2000 kapų. Vis dėlto iš archeologinių kasinėjimų išliko vos keli artefaktai ir kaukolės. VI amžiuje imperatorius Justinianas I Pantikapajoną prijungė prie Bizantijos imperijos.
Žiaurūs barbarai ar sudėtingos visuomenės atstovai – kas iš tiesų buvo karingieji hunai
Klajokliai, prisidėję prie Romos imperijos griuvimo: tyrimas parodė, kad jų kilmė visai kita, nei manyta iki šiol (1)
Barbarų vadas, kurį iki šiol gaubia paslaptys – kas toks buvo Atila ir kur slypėjo jo sėkmė
Kerčės diademą puošia dvi stilizuotos plėšriųjų paukščių, greičiausiai erelių, galvos. Jos supa centre esantį gėlių motyvą, o paukščių akis žymi apvalūs žali brangakmeniai. Muziejaus vertinimu, hunams ir kitoms tautoms šie paukščiai veikiausiai reiškė galią bei autoritetą. Toks simbolis tuo laikotarpiu buvo dažnas papuošaluose ir kituose aksesuaruose. Panašių plėšriųjų paukščių atvaizdų rasta ir VI amžiaus Ispanijoje aptiktuose vizigotų moterų papuošaluose.
Vokietijos archeologas Joachimas Werneris 1956 metais paskelbtame tyrime nurodė, kad karūna buvo aptikta laidojimo kameroje šalia moters, kurios kaukolė buvo dirbtinai pakeista. Nors diadema palaidota kartu su mirusiąja, mokslininkas manė, kad papuošalas nebuvo skirtas vien įkapėms. Jo vertinimu, aukšto statuso hunų moterys jį galėjo nešioti ir būdamos gyvos – galbūt pritvirtinusios prie audinio kepurėlės ar vualio.
Iki šiol rasta maždaug dvi dešimtys panašių auksinių diademų. Todėl Kerčės karūna greičiausiai nebuvo karalienės regalija. Veikiau tai buvo papuošalas, kurį prieš 1600 metų dėvėjo hunų valdančiojo elito atstovė, rašo „Live Science“.