Buvęs Ukrainos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas R. Maksymiukas į šalies kariuomenę savanoriškai įstojo 2022 metų rudenį – praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Futbolininkas tarnavo 25-ojoje atskirojoje Sičeslavo oro desanto brigadoje ir buvo siunčiamas į kovines operacijas viename intensyviausių fronto ruožų.
Istorinė diena – „Kauno Žalgiris“ stos į kovą su Anglijos „Premier“ lygos klubu
Skaudus „Kauno Žalgirio“ vakaras Konferencijų lygoje: „Brighton“ sukapojo lietuvius (3)
Toplygos turo anonsas – lyderių kaktomuša Marijampolėje
Paskutinį ryšį su artimaisiais R. Maksymiukas palaikė 2025 metų sausio 30 dieną. Tuo metu jo dalinys vykdė užduotis Pokrovsko kryptimi. Po šio pokalbio šeima nebegavo jokios informacijos apie jo likimą.
Daugiau nei pusantrų metų trukusią nežinią galiausiai nutraukė DNR ekspertizė. Jos rezultatai patvirtino, kad buvęs futbolininkas žuvo.
R. Maksymiuko artimoji V. Maksymiuk socialiniuose tinkluose paprašė prisiminti Romą kaip vyrą, tėvą, sūnų ir draugą – žmogų, kurį mylėjo artimieji ir kurio visi laukė.
Kol futbolininko likimas dar nebuvo išaiškintas, jį viešai prisiminė ir Ukrainos nacionalinė komanda.
2025 metų birželį, prieš draugišką susitikimą su Kanada, Ukrainos rinktinė surengė simbolinę palaikymo akciją. Komandos nariai nusifotografavo vilkėdami R. Maksymiuko karinę uniformą ir Lucko „Volyn“ marškinėlius.
Per profesionalo karjerą saugo pozicijoje žaidęs R. Maksymiukas atstovavo keliems žinomiems klubams. Jis vilkėjo Kyjivo „Dinamo“, Dnipropetrovsko „Dnipro“, Lucko „Volyn“, Odesos „Čornomorec“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ marškinėlius.
1998–2002 metais futbolininkas penkis kartus žaidė Ukrainos nacionalinėje rinktinėje.
Vienas svarbiausių jo karjeros pasiekimų užfiksuotas 2000 metais. Tuomet su Kyjivo „Dinamo“ R. Maksymiukas tapo Ukrainos čempionu ir laimėjo šalies taurę.