Pastarieji ekstremalūs orų reiškiniai skirtinguose pasaulio regionuose smogė žemės ūkiui, turizmui ir vietos gyventojų kasdienybei. Italijoje bei Kroatijoje dėl kaitros ir sausros kyla grėsmė baltųjų trumų derliui, o Pietų Amerikoje El Ninjo sukėlė liūtis, sausras ir potvynius.
Italijoje baltųjų trumų sezoną temdo karščiai
Žibintuvėliu pasišviesdamas Tino Marolo seka paskui savo šunį Stelą per tamsų Pjemonto mišką. Jis ieško po žeme augančių baltųjų trumų – vieno vertingiausių Italijos gastronomijos simbolių.
Albą supančiose kalvose trumų ieškotojai, vadinami „trifolau“, sezoną tradiciškai pradeda spalio 1-ąją. Vis dėlto šįkart jų darbą apsunkino kelis mėnesius trukusi kaitra ir sausra. Baltiesiems trumams būtina vėsi, drėgna dirva bei glaudus ryšys su medžių šaknimis.
Italijos nacionalinio trumų tyrimų centro prezidentas Antonio Degiacomi teigė, kad spalį buvo jaučiami liepos ir rugpjūčio mėnesiais užsitęsusio lietaus trūkumo bei aukštos temperatūros padariniai. Dėl to derlius buvo menkas, o surastų trumų galiojimo laikas – trumpas. Sausa ir suslėgta dirva taip pat lėmė mažesnį grybų dydį.
Prastesnis derlius sutapo su Tarptautine baltųjų trumų muge, į Albą ir aplinkines Langės kalvas pritraukiančia lankytojus. Vienas garsiausių Italijos gastronomijos renginių prasidėjo spalio 10 d. ir tęsis iki gruodžio 6 d.
Mugės prezidentas Axelis Iberti sakė, kad sezono pradžia buvo vangi: po karštos ir sausos vasaros daugiausia buvo randama mažų trumų. Tačiau vėliau palijus sąlygos pagerėjo ir pasirodė didesni grybai.
Nors pasiūla sumažėjo, paklausa išlieka didelė. A. Iberti duomenimis, Albos turguje trumai kainuoja maždaug 20–30 proc. brangiau nei pernai, o mugės laikotarpiu viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo vietose beveik neliko laisvų kambarių.
A. Degiacomi pabrėžė, kad šie metai išsiskiria iš pastarųjų penkerių ar šešerių metų tendencijos, kai vasaros tampa vis karštesnės, o krituliai pasiskirsto vis nepastoviau. Vis dėlto jis mano, kad kalbėti apie baltųjų trumų išnykimą dar per anksti – dabar susiduriama su iššūkiu, o ne išnykimo grėsme.
T. Marolo teigimu, neapibrėžtumas visuomet buvo neatsiejamas nuo trumų paieškos. Dažniau į namus grįžtama tuščiomis rankomis nei su laimikiu, tačiau būtent nežinomybė ir suteikia šiai veiklai žavesio.
Kroatijoje trumų randama vis mažiau
Panašūs ženklai matomi ir kitoje Adrijos jūros pusėje. Kroatijos trumų ieškotojai bei mokslininkai kalba apie mažėjantį derlių ir prastėjančias sąlygas šiems grybams augti.
Netoli Zagrebo esančiuose ąžuolynuose dirbantis Petaras Alebičius sako, kad dėl daugelį metų trunkančių sausrų trumų aptikti darosi vis sunkiau. Jo teigimu, per pastaruosius septynerius ar aštuonerius metus kiekvieni metai buvo prastesni už ankstesnius, o trumai dėl sausros tampa mažesni ir retesni.
P. Alebičius skaičiuoja, kad šių metų derlius maždaug 30 proc. mažesnis nei įprastai. Dėl to jis vis dažniau papildomai užsidirba organizuodamas turistams trumų paieškos ekskursijas.
Ruderio Boškovičiaus instituto mikologas Arminas Mesičius nurodė, kad Kroatijoje auga apie keliolika trumų rūšių. Vertingiausių baltųjų trumų kilogramas gali kainuoti iki 4 tūkst. eurų.
A. Mesičiaus vertinimu, sausra, kritulių stoka ir aukšta temperatūra mažina ne tik trumų kiekį bei kokybę, bet ir teritoriją, kurioje šie grybai gali augti.
Mokslininkai ieško būdų išsaugoti augavietes
Pjemonto ekspertai tiria, kaip trumų augavietėms padėti prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Tarp svarstomų priemonių – geresnė miškų priežiūra ir eksperimentinis drėkinimas per užsitęsusias sausras. A. Degiacomi sakė, kad taip bandoma dirbtinėmis priemonėmis atkartoti gamtos procesus.
Alboje daugiau dėmesio skiriama miškų atkūrimui bei apsaugai. A. Iberti mugę siekia paversti ne tik turizmo, bet ir aplinkosauginio švietimo bei gamtos apsaugos platforma.
Bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, trumų ieškotojais ir žemės savininkais, vietos bendruomenės kuria viešas trumų augavietes bei sodina medžius, prie kurių šaknų ateityje galėtų augti šie grybai.
Medžių sodinimas gali sumažinti dirvožemio temperatūrą, padėti išlaikyti drėgmę ir mažinti eroziją. Tačiau naujai pasodintiems medžiams gali prireikti daugiau kaip dešimtmečio, kol jie taps tinkami trumams augti. Mokslininkai taip pat nagrinėja dirvožemio mikroorganizmų vaidmenį ir ieško karštesniam bei sausesniam klimatui atsparesnių medžių veislių.
Baltuosius trumus toliau bandoma auginti, tačiau patikimos komercinės gamybos kol kas užtikrinti nepavyksta. Kitaip nei juodieji trumai, jie dideliu mastu dirbtinėmis sąlygomis beveik neauginami.
Rudeniui įsibėgėjant turėtų paaiškėti tikrasis šių metų derlius bei jo įtaka kainoms ir trumų tiekimui restoranams bei prekyvietėms. Tuo metu trumų ieškotojai su šunimis toliau laikosi šimtmečius gyvuojančios tradicijos eiti į mišką. Vieną vakarą Stela sustojo ir pradėjo kasti – šuo aptiko trumą. Ar tokiomis akimirkomis galės džiaugtis ateities kartos, priklausys nuo mokslo, gamtos apsaugos ir gebėjimo prisitaikyti prie šiltėjančio klimato.
Galapaguose liūtys nusinešė žmogaus gyvybę
Dėl itin smarkių liūčių Galapagų salose žuvo mažiausiai vienas žmogus, o tūkstančiai šeimų buvo priverstos palikti namus. Vietos valdžia pranešė, kad su El Ninjo siejamos liūtys prasidėjo penktadienio popietę.
Santa Kruso salos merė Fanny Uribe naujienų agentūrai AFP sakė, kad tokio masto reiškinys saloje užfiksuotas pirmą kartą ir gerokai pranoko gyventojų lūkesčius.
ECU911 pagalbos tarnybos bei vietos žiniasklaidos paskelbtuose vaizduose matyti, kaip daugiausia gyventojų turinčios salyno salos Santa Kruso žmonės gabena savo daiktus į saugesnes vietas. Preliminariais savivaldybės duomenimis, stichija palietė apie 2 tūkst. šeimų.
F. Uribe teigė, kad nukentėję žmonės prarado viską. ECU911 nurodė, jog kol kas žuvo vienas žmogus, o dar du laikomi dingusiais be žinios.
Galapagų nacionalinis parkas Santa Kruso saloje uždarė keturis turistų lankomus objektus, dar du objektai uždaryti San Kristobalio saloje. Galapaguose, keturiose salose, gyvena apie 28,5 tūkst. žmonių. Dėl išskirtinės gamtos ir laukinių gyvūnų salyną gausiai lanko turistai iš viso pasaulio.
Bolivijoje dėl sausrų ir potvynių paskelbta nepaprastoji padėtis
Bolivijos prezidentas Rodrigo Pazas šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį. Taip siekiama sutelkti daugiau išteklių El Ninjo padariniams šalinti.
Kreipdamasis į tautą R. Pazas sakė, kad į labiausiai nukentėjusias vietoves bus siunčiama daugiau gelbėtojų komandų. Dėl reiškinio šalis susiduria ir su potvyniais, ir su sausrų padariniais.
Vyriausybės šią savaitę paskelbta ataskaita rodo, kad sausra palietė 78 tūkst. šeimų šešiuose iš devynių šalies departamentų. Taip pat nugaišo daugiau kaip 75 tūkst. galvijų.
El Ninjo metu centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse ties pusiauju pakyla paviršinio vandens temperatūra. Dėl to visame pasaulyje keičiasi vėjai, atmosferos slėgis ir kritulių pasiskirstymas.
Jungtinės Tautos šią savaitę perspėjo, kad dabartinis El Ninjo gali būti precedento neturinčio stiprumo ir sukelti didelių nelaimių Lotynų Amerikoje, Rytų bei Pietų Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.
Kaimyniniame Peru dėl pakilusios temperatūros kilo miškų gaisrų, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 12 žmonių. Čilės sostinėje Santjage tuo metu užfiksuotas lietingiausias spalis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.