Osmanų imperijos laikais gimusi moteris, išgyvenusi Antrąjį pasaulinį karą ir Albanijos komunistinę diktatūrą, iki šiol nepraranda gyvenimo džiaugsmo.
Q. Marra gyvena Ferase, maždaug už 100 kilometrų į pietus nuo Albanijos sostinės Tiranos. Sėdėdama prie savo namų ji naujienų agentūrai AFP sakė, kad gyvenimas jai gražus kaip žydintis Tomoro kalnas – viena aukščiausių šalies viršukalnių.
Beveik visą gyvenimą senolė praleido kaime: pati augino maistą, prižiūrėjo gyvulius ir rūpinosi aplinka. Jos veidą, išvagotą gilių raukšlių, įrėmina tradicinė balta skara. Moteris sako tikinti, kad žmogus gyvena tiek, kiek jam skirta Dievo.
Keliuose oficialiuose dokumentuose nurodyta, kad Q. Marra gimė 1909 metų rugpjūčio 19 dieną. Jei ši data teisinga, ji būtų dviem dienomis vyresnė už britę Ethel Caterham, kurią Guinnesso rekordų knyga yra pripažinusi seniausia gyva moterimi pasaulyje.
Vis dėlto itin garbaus amžiaus žmonių dokumentų autentiškumą ne visada lengva galutinai patvirtinti. Su tuo susidūrė ir Q. Marros šeima. Jos sūnus Hysenas, kuriam dabar apie 80 metų, pasakojo, kad motinai sulaukus šimto metų valstybė nustojo mokėti jai pensiją.
Nedidelė išmoka buvo atnaujinta tik vėliau, kai artimieji pareigūnams pateikė turėtus dokumentus ir kitus įrodymus. Dabar Albanijos vyriausybė moteriai skyrė specialią valstybinę pensiją, skirtą jos amžiui pagerbti.
Hysenas teigė, kad valdininkai netikėjo, jog jo motina dar gyva, todėl jam teko pateikti dokumentus ir liudytojų parodymus, kad būtų atnaujintos išmokos.
Ilgaamžių žmonių istorijos neretai siejamos su šalimis, kuriose apskaita nėra patikima, o pensijų srityje galimas sukčiavimas. Tai minima ir 2024 metų Ig Nobelio premija įvertintame netradiciniame moksliniame tyrime. Tačiau Q. Marros šeima teigia turinti išsamių įrašų, patvirtinančių jos amžių.
Giminaičiai dėl galimo rekordo susisiekė su Guinnesso rekordų knygos atstovais. Jie turi 1945 metais išduotą gimimo liudijimą, 1978 metais išduotą pasą ir neseniai išduotą asmens tapatybės kortelę. Visuose šiuose dokumentuose įrašyta ta pati gimimo data.
Galbūt prie ilgo gyvenimo prisidėjo ir jos kasdieniai įpročiai. Albanė keliasi anksti, iššluoja kiemą, palaisto gėles, pašeria vištas, o vėliau ilsisi su puodeliu mėgstamos kavos.
Ji vis dar vaikštinėja po kruopščiai prižiūrimą sodą kartu su kartu gyvenančiu sūnumi. Eidama moteris sustoja prisiskinti prinokusių granatų. Į kišenes ji įsideda baziliko lapelių ir mėgaujasi jų aromatu.
Pasak sūnaus, Q. Marra niekada nesilankė pas gydytoją ir nevartojo jokių vaistų. Jis teigia, kad motina yra geros sveikatos.
Q. Marros vyras mirė prieš 36 metus, tačiau kalbėdama apie ilgus bendro gyvenimo dešimtmečius ji vis dar šypsosi. Santuoka buvo sutarta, bet, jos teigimu, kupina meilės. Moteris juokavo, kad kitaip nebūtų galėjusi su vyru susilaukti septynių vaikų.
Per savo gyvenimą ji matė, kaip užaugo penkios šeimos kartos. Prisimindama mirusius artimuosius ir draugus moteris susigraudina, tačiau jos veidas nušvinta, kai paskambina dukterėčia.
Q. Marra pasakojo mačiusi, kaip šeimos nariai susižadėjo, tuokėsi, kūrė namus ir savo gyvenimus. Ją džiugina ir tai, kad namuose nuolat pasirodo bei išeina žmonės.
Iš jaunystės laikų ji išsaugojo vienintelę nuotrauką. Beveik prieš šimtmetį darytame kadre – jauna moteris su balta skara, panašia į tą, kurią ji dėvi šiandien. Q. Marra sako, kad fotografijoje jai buvo 18 metų.