Kauno klinikose skrandžio vėžio operacijos minimaliai invaziniais metodais atliekamos jau daugelį metų, tačiau pradėta naudoti „da Vinci“ robotinė chirurginė sistema gydytojams suteikia daugiau tikslumo, geresnį operacinio lauko matomumą ir leidžia lengviau pasiekti sudėtingas anatomines sritis.
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Almantas Maleckas teigia, kad gydant skrandžio vėžį svarbiausia radikaliai pašalinti naviką ir aplinkinius limfmazgius.
Įprastai atliekant tokią operaciją pašalinamas skrandis, taukinė ir aplinkiniai limfmazgiai, o virškinamojo trakto vientisumas atkuriamas sujungiant stemplę su plonąja žarna. Kauno klinikose maždaug 70–80 proc. skrandžio vėžio operacijų iki šiol buvo atliekamos laparoskopiniu būdu. Pasak prof. A. Malecko, robotinė sistema suteikia papildomų galimybių ypač tais atvejais, kai reikia itin tiksliai atlikti sudėtingiausius operacijos etapus.
Vienas pagrindinių „da Vinci“ privalumų – trimatis, didelės raiškos ir priartinamas operacinio lauko vaizdas. Jį gali savarankiškai valdyti pats chirurgas. Atliekant įprastą laparoskopinę operaciją, kamerą dažniausiai kontroliuoja asistentas, o robotinė sistema leidžia operuojančiam gydytojui pasirinkti norimą matymo kampą ir tiksliau valdyti instrumentus.
Robotinės sistemos instrumentai lankstosi panašiai kaip žmogaus riešai, todėl gali pasiekti vietas, į kurias tiesiais laparoskopiniais instrumentais patekti gerokai sunkiau. Per pirmąją operaciją tai leido tiksliai pašalinti limfmazgius, įskaitant tuos, kuriuos laparoskopiniu būdu pasiekti būtų buvę sudėtingiau. Onkologinėje chirurgijoje, pabrėžia profesorius, tai svarbu siekiant kuo radikaliau pašalinti ligos pažeistus audinius.
Robotinės chirurgijos privalumai gali būti reikšmingi pacientams, kurių anatominės ypatybės apsunkina operaciją, pavyzdžiui, turintiems didesnį kūno svorį. Lankstūs instrumentai ir tikslus jų valdymas padeda atlikti sudėtingus judesius ribotoje erdvėje.
Prof. dr. A. Maleckas atkreipia dėmesį ir į chirurgo darbo sąlygas. Kelias valandas trunkančios laparoskopinės operacijos reikalauja ilgai stovėti, neretai nepatogioje padėtyje, todėl gali atsirasti raumenų nuovargis. Gastrektomija gali trukti keturias valandas ar ilgiau.
Naudodamas „da Vinci“ sistemą, chirurgas dirba sėdėdamas prie valdymo konsolės. Tai suteikia galimybę patogiau valdyti instrumentus ir visą dėmesį sutelkti į atliekamus veiksmus, ypač per ilgas ir sudėtingas operacijas.
Didesnis instrumentų judesių tikslumas ir geresnis operacinio lauko matomumas gali padėti sumažinti kraujavimo bei kitų komplikacijų riziką. Taip pat tikimasi, kad šie privalumai prisidės prie sklandesnio pacientų sveikimo ir trumpesnio gydymo ligoninėje.
Operacijoje kartu dalyvavusi Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoja dr. Rita Gudaitytė pabrėžia, kad naujos technologijos įdiegimas keičia ne tik chirurgo darbą, bet ir visos operacinės komandos veiklą.
Naudojant „da Vinci“, kitaip organizuojamas operacinės paruošimas, instrumentų išdėstymas ir komandos narių tarpusavio bendravimas. Pagrindinis chirurgas instrumentus valdo prie konsolės, o asistentas dirba šalia paciento, todėl būtina aiški komunikacija ir gebėjimas numatyti kitą operacijos etapą.
Dr. R. Gudaitytės teigimu, jos ir prof. A. Malecko ilgametė sudėtingų laparoskopinių operacijų patirtis bei tarpusavio supratimas padėjo sklandžiai prisitaikyti prie naujos sistemos. Vis dėlto robotinė chirurgija reikalauja papildomų praktinių įgūdžių ir kruopštaus visos komandos pasirengimo.
Kauno klinikose kasmet atliekama apie 100 skrandžio vėžio ir 20 stemplės vėžio operacijų. Didelė šių ligų chirurginio gydymo patirtis sudaro pagrindą toliau plėtoti minimaliai invazines technologijas ir robotinę chirurgiją.
Prof. dr. A. Maleckas sako, kad robotinė chirurgija leidžia dar tiksliau operuoti sudėtingose anatominėse situacijose. Tai, jo vertinimu, yra svarbus žingsnis gerinant chirurginio gydymo kokybę ir siekiant geresnių rezultatų pacientams.
Dr. R. Gudaitytė pabrėžia, kad „da Vinci“ sistema suteikia galimybę daugiau sudėtingų operacijų atlikti minimaliai invaziniu būdu, tačiau vien technologijos nepakanka. Pacientui svarbiausia saugus ir veiksmingas gydymas, todėl būtina vertinti ne tik technines sistemos galimybes, bet ir realius gydymo rezultatus – komplikacijas, sveikimą bei ilgalaikį onkologinio gydymo veiksmingumą.
Robotinė sistema yra chirurgo valdoma priemonė, o jos naudą pacientui lemia tinkamas metodo pasirinkimas ir pasirengusi komanda.
Kauno klinikos – pirmoji gydymo įstaiga Baltijos šalyse, 2026 metų rugsėjį pradėjusi atlikti pirmąsias operacijas naudojant „da Vinci“ robotinės chirurgijos sistemą. Jos galimybės palaipsniui integruojamos į įvairias chirurgijos sritis, tarp jų urologiją, ginekologiją, kolorektalinę ir skrandžio chirurgiją. Plečiantis robotinės chirurgijos taikymui, vis daugiau pacientų gali gauti pažangų ir visame pasaulyje pripažintą minimaliai invazinį chirurginį gydymą.