Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą suteikė naują postūmį Europos Sąjungos plėtrai. Šiuo metu tarp pagrindinių kandidačių į 27 valstybes vienijančią Bendriją išsiskiria Juodkalnija, Albanija, Ukraina ir Moldova.
Kasmetinėje ES plėtros apžvalgoje Briuselis pateikė šių keturių šalių stojimo proceso veiksmų planus.
Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos nurodė, kad Juodkalnija stojimo sutartį galėtų pasirašyti jau kitų metų birželį. Vėliau dokumentą turėtų ratifikuoti visos 27 ES valstybės narės.
Pasak M. Kos, Juodkalnija nuosekliai artėja prie tikslo 2028 metais tapti 28-ąja Europos Sąjungos nare.
Maždaug 650 tūkst. gyventojų turinčiai Vakarų Balkanų valstybei dar gali sutrukdyti neišspręsti klausimai santykiuose su kaimynine Kroatija. Vis dėlto ES pareigūnai tikisi, kad derybose bus pasiekta pažangos ir šios kliūtys bus pašalintos.
Po Juodkalnijos arčiausiai narystės, kaip manoma, yra Albanija ir Moldova. Briuselis tikisi, kad 2027 metais abi šalys pasieks reikšmingą pažangą.
Moldova raginama išlaikyti dabartinį reformų tempą, kad galėtų įgyvendinti ambicingą, tačiau realistišką planą – iki 2028 metų pradžios užbaigti stojimo derybas.
M. Kos taip pat teigiamai įvertino Ukrainos reformas, vykdomas nepaisant karo su Rusija. Kartu Kyjivas paragintas toliau spartinti pokyčius, kad kitais metais galėtų pasistūmėti stojimo derybose.
Briuselio teigimu, Ukrainai svarbu išlaikyti ir paspartinti reformų tempą, siekiant iki 2028 metų pabaigos užbaigti stojimo derybas.
Vis dėlto ES kol kas nesiryžo nustatyti konkretesnio Ukrainos narystės Bendrijoje tvarkaraščio. Pareigūnai aiškina, kad dėl besitęsiančio karo padėtis išlieka pernelyg nenuspėjama, todėl tikslių būsimų proceso datų numatyti negalima.
Kitų kandidačių, ypač Sakartvelo ir Serbijos, pažanga sustojo arba net pasuko atgal. Praėjusį mėnesį rinkimuose pralaimėjus ilgamečiam Serbijos lyderiui Aleksandarui Vučičiui, Briuselyje atsirado vilčių, kad Belgradas pasirinks naują kryptį.
ES plėtros planams įtakos gali turėti ir kitais metais Bendrijos valstybėse vyksiantys rinkimai, ypač Prancūzijoje. Rinkimų favorite laikoma kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen yra pažadėjusi, kad patekusi į valdžią stabdytų naujų šalių priėmimą į Europos Sąjungą.