Antrąją Vytauto Didžiojo palaikų paieškų dieną Vilniaus arkikatedroje mokslininkai ištyrė užmūrytą ertmę, tačiau preliminarūs rezultatai visuomenės lūkesčių nepatvirtino. Į patalpą buvo įleista tyrimų įranga, atliktas jos 3D filmavimas ir skenavimas, o išvadas mokslininkai žada pateikti, kai bus išanalizuoti visi duomenys.
Archeologas S. Sarcevičius nurodė, kad kol kas ertmėje aptikta tik akmenų krūva. Duomenų, jog joje būtų tai, ko tikėtasi ieškant Vytauto Didžiojo palaikų, tyrėjai neturi. Dr. R. Jonaičio teigimu, zondo ir skenavimo duomenys nerodo, kad patalpoje būtų sarkofagų ar kitų požymių, leidžiančių manyti, jog ten buvo perlaidoti palaikai.
Pasak R. Jonaičio, ertmėje nematyti kaulų, organinių medžiagų ar metalo. Joje esantys dideli rieduliai, taip pat pačios patalpos matmenys, bus tiksliai įvertinti tik apdorojus tyrimų medžiagą.
S. Sarcevičius paaiškino, kad aptikta erdvė yra maždaug dviejų metrų ilgio, apie 1,2 m pločio ir maždaug 1,3 m aukščio. Akmenys joje sukrauti link galinės sienos, per kurią mokslininkai atliko gręžimą: prie šios sienos jų daugiau, o priešingoje pusėje – mažiau.
Archeologas svarstė, kad rieduliai galėjo būti palikti dar kasant mauzoliejaus rūsį. Didesnius akmenis galėjo būti sudėtinga iškelti, todėl darbų vykdytojai juos galėjo sukrauti į tuomet nenaudojamą ertmę ir vėliau ją užmūryti. Vis dėlto tai kol kas tik prielaida, paremta preliminariais duomenimis. Galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti ketvirtadienį.
Tyrimai vyksta ribotoje erdvėje, į kurią vienu metu telpa vos du ar trys žmonės. S. Sarcevičiaus teigimu, ribotas priėjimas nustatytas tik tam, kad tyrėjams nebūtų trukdoma dirbti. Visa eiga fotografuojama ir filmuojama, todėl sukaupta medžiaga vėliau bus pateikta visuomenei.
Po gręžimo Vilniaus universiteto mikrobiologai maždaug dvi valandas rinko mėginius. VU Gyvybės mokslų centro mikrobiologė profesorė dr. Eglė Lastauskienė aiškino, kad mėginius stengtasi paimti kuo steriliau, siekiant nustatyti būtent užmūrytoje erdvėje esančių mikroorganizmų bendriją, o ne tyrėjų aplinkos mikrobiologinį foną.
Mikrobiologinio tyrimo rezultato greitai tikėtis nereikėtų – jis gali užtrukti apie mėnesį. Specialistai sekvenuosis visų mėginiuose aptiktų mikroorganizmų DNR ir analizuos uždaroje aplinkoje susiformavusią ekosistemą. Ji galėjo susidaryti per maždaug 100 metų, kai ertmė buvo izoliuota nuo aplinkos, nors įtakos mikroorganizmų sudėčiai galėjo turėti ir Katedros potvyniai.
E. Lastauskienė pabrėžė, kad mikrobiologinis tyrimas neatsakys, ar ertmėje kada nors buvo palaikų. Tam reikėtų aptikti kaulų ar jų fragmentų, o tuomet tyrimus atliktų genetikai ir Medicinos fakulteto specialistai.
Ketvirtadienį baigus ertmės tyrimus, ji bus užkonservuota. Dr. R. Jonaitis nurodė, kad Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universitetas Lietuvos mokslo tarybai pateikė paraišką dideliam tarpdisciplininiam Katedros tyrimų projektui. Jis truktų trejus–ketverius metus, o jo metu galėtų būti tęsiami ir šios erdvės tyrimai.
Finansavimas dabartiniam tyrimui skirtas po to, kai Saulius Poderis iškėlė Vytauto Didžiojo palaikų paslėpimo versiją. Kitų Katedroje esančių ertmių tyrimai būtų atliekami tuo atveju, jei tarpdisciplininio projekto paraiška būtų laimėta.
S. Sarcevičiaus teigimu, skenavimo metu Katedroje aptikta daugiau kaip 20 anksčiau netirtų ertmių – nuo rūsių iki palėpių sienų. Visa ataskaita, dokumentacija ir tyrimų medžiaga turėtų būti paviešinta, o platesni šių vietų tyrimai, pasak R. Jonaičio, galėtų prasidėti kitais metais.
Nors šioje ertmėje kol kas nerasta nieko, kas būtų siejama su Vytauto Didžiojo palaikais, S. Sarcevičius teigė, kad mokslui ir neigiamas rezultatas yra reikšmingas. Atmetus vieną galimą vietą, tyrėjai galės greičiau pereiti prie kitų Katedroje aptiktų ertmių ir toliau ieškoti atsakymo.