Minint Vytauto Didžiojo mirties metines, jo palaikai jau gali būti surasti, teigė Vyriausybės vadovas M. Sinkevičius. Žurnalistams Seime jis sakė pasitikintis tyrimus atliekančiais profesionalais ir viliantis, kad artėjant reikšmingiems jubiliejams Lietuva bus pasiruošusi.
Paklaustas, ar jį tenkina palaikų paieškų tempas, premjeras pabrėžė, kad tai yra specialistų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Jo teigimu, sprendimus dėl tyrimų eigos turėtų priimti šios srities profesionalai.
M. Sinkevičius akcentavo, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieškos negali būti vykdomos neatsakingai ar mechaniškai – tam būtinas kvalifikuotas ir profesionalus požiūris.
Pirmieji tyrimo rezultatai kol kas nepatvirtino hipotezės
Lapkričio 4-osios vakarą Vilniaus arkikatedroje mažos apimties invazinį tyrimą pradėję archeologai paskelbė preliminarius rezultatus. Tiriant ertmę šalia Šv. Kazimiero koplyčios, neaptikta įrodymų, kad joje galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai.
Tyrimų grupės archeologas Rytis Jonaitis nurodė, kad sienos nišoje nebuvo rasta nei sarkofago, kuris galėtų patvirtinti perlaidojimo faktą, nei kaulų. Mokslininkai aptiko riedulių krūvą, kurioje buvo organinių liekanų ir metalo.
Reikiamus leidimus ir įrangą gavusi Lietuvos istorijos instituto suburta tarpdisciplininė mokslininkų grupė tyrimus Vilniaus arkikatedroje pradėjo trečiadienį.
Darbų metu gręžiamas gręžinys ir renkami mikrobiologiniai mėginiai. Pasiekus tiriamą ertmę, jos vidus fiksuojamas 3D skeneriu bei 3D kamera. Kad būtų kuo mažiau pažeistas autentiškas katedros mūras ir tarpukariu mauzoliejuje įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis, tyrimai atliekami iš lauko pusės.
Minimalaus invazinio tyrimo kaina siekia apie 35 tūkst. eurų.
Kultūros ministras Lukas Alsys Eltai teigė, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieškos ir jų ištyrimas yra valstybės garbės reikalas. Pasak jo, ministerija aktyviai dalyvauja procese, tačiau nesikiša į tyrimų eigą ar mokslinių hipotezių vertinimą – tai paliekama ekspertams.
Numatyti išsamūs Vilniaus arkikatedros tyrimai
ELTA primena, kad liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos komplekso tyrimų planui. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai ir meno tyrimai.
Plane taip pat numatyta tikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos. Tam pasiūlyta atlikti bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą.
Hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose, pirmasis iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jis teigė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančioje XVII amžiuje įrengtoje įėjimo nišoje. Į sudarytą darbo grupę S. Poderis nebuvo įtrauktas.