Kaip skelbia „The Guardian“, spalio 23-iosios vakarą gaisras smarkiai nuniokojo Kehlsteinhaus pastatą netoli Berchtesgadeno. Bavarijos valdžia jau svarsto galimybę jį atstatyti, tačiau istorikai ir nacių nusikaltimų atminimo srityje dirbantys specialistai perspėja, kad toks sprendimas gali kelti naujų problemų.
Vieni teigia, kad objektą reikėtų išsaugoti ateities kartoms kaip svarbų istorijos liudijimą. Kiti mano, jog prasmingiau būtų sutvirtinti griuvėsius ir paversti juos vieta, aiškiai primenančia nacistinio režimo nusikaltimus.
Gaisras Kehlsteinhaus kilo spalio 23 dieną, maždaug 21.15 val. Ugniagesiams atvykus į kalno viršūnėje esantį pastatą, šis jau buvo apimtas liepsnų.
Gelbėjimo operaciją sunkino atšiaurios aplinkybės. Kehlsteinhaus yra 1834 metrų aukštyje virš jūros lygio, o iki jo veda siauras ir vingiuotas kalnų kelias. Tarnyboms teko dirbti pučiant stipriam vėjui, sningant ir spaudžiant šalčiui.
Su ugnimi kovojo apie 200 gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Pastatas beveik visiškai sudegė, tačiau žmonių aukų pavyko išvengti. Gaisras kilo ne darbo metu, todėl viduje nebuvo nei lankytojų, nei darbuotojų.
Netrukus policija sulaikė 33 metų vyrą, kuris įtariamas padegimu. Tyrėjai aiškinasi jo motyvus ir tikrina, ar incidentas galėjo būti politiškai motyvuotas.
Kehlsteinhaus buvo pastatytas 1938 metais, valdant nacių režimui. Statybas inicijavo vienas artimiausių Adolfo Hitlerio bendražygių Martinas Bormannas.
Aukštai Alpėse iškilęs statinys turėjo pabrėžti nacistinės valdžios galią ir padaryti įspūdį iš užsienio atvykstantiems svečiams. Į pastatą buvo galima patekti specialiai įrengtu kalnų keliu, o paskutinę maršruto dalį lankytojai įveikdavo liftu, įrengtu kalno viduje. Žalvariu dekoruotas liftas tapo vienu iš labiausiai išsiskiriančių objekto architektūros elementų.
Nors Kehlsteinhaus dažnai vadinamas Hitlerio rezidencija, diktatorius jame lankydavosi retai. Jo pagrindinė kalnų rezidencija buvo netoliese esantis Berghofas, kuriame Hitleris priimdavo politinius sprendimus ir susitikdavo su nacių vadovybės nariais.
Kehlsteinhaus pirmiausia buvo reprezentacinė vieta, skirta svečiams priimti ir oficialiems susitikimams rengti.
Po Antrojo pasaulinio karo pastatas išliko beveik nepažeistas. Nuo 1952 metų jame veikė kalnų restoranas, o iš jo atsiveriantys Alpių vaizdai kasmet pritraukdavo daug turistų. Lankytojai čia galėjo ne tik grožėtis kraštovaizdžiu, bet ir apžiūrėti pastato istoriją pristatančią ekspoziciją.
Po gaisro Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas pareiškė, kad istorinį objektą reikėtų atstatyti. Tokį požiūrį iš dalies palaiko ir Bavarijos meno ministras Markusas Blume, paskelbęs, kad ketinama sudaryti specialią ekspertų komisiją. Joje turėtų dirbti architektūros paveldo, statybos bei istorinės atminties specialistai.
Vis dėlto neaišku, kokia turėtų būti atkuriamo pastato paskirtis ir išvaizda. Dalis istorikų nepritaria siekiui sugrąžinti Kehlsteinhaus į iki gaisro buvusį pavidalą.
Jų vertinimu, tikslus nacių laikų statinio atkūrimas galėtų sudaryti įspūdį, kad romantizuojamas ne tik jo architektūrinis palikimas, bet ir pats nacistinis režimas.
Istorikas Felixas Bohras mano, kad prasmingiau būtų išlikusias liekanas sutvirtinti ir pritaikyti edukacijai. Tokiu atveju lankytojai galėtų matyti autentiškus griuvėsius bei susipažinti su istoriniu kontekstu, neatkuriant režimo sukurtos reprezentacinės aplinkos.
Baiminamasi, kad objektas gali pritraukti neonacius
Sprendžiant, kas laukia Kehlsteinhaus, svarbu ir tai, kaip Vokietijoje elgtis su objektais, tiesiogiai susijusiais su nacistiniu režimu. Šalyje jau seniai diskutuojama, kaip išsaugoti tokius istorinius pėdsakus, bet kartu neleisti jiems tapti ekstremistinių pažiūrų žmonių traukos vietomis.
Po Antrojo pasaulinio karo dalis nacių vadovybės pastatų Obersalzberge buvo nugriauta. Tačiau istorikai pabrėžia, kad materialių pėdsakų naikinimas ne visada davė lauktą rezultatą. Kai kuriais atvejais tai skatino mitų kūrimąsi ir dar labiau didino kraštutinių dešiniųjų susidomėjimą šiomis vietomis.
Obersalzbergo dokumentacijos centro vadovas Svenas Kelleris ragina į Kehlsteinhaus ateitį žvelgti platesniame kontekste. Pasak jo, reikėtų pasakoti ne tik apie pastato vaidmenį nacistinės Vokietijos laikotarpiu, bet ir apie vėlesnę jo istoriją – kaip buvęs režimo reprezentacinis objektas tapo turistų lankoma vieta.
Šio objekto istoriją dabar papildė ir gaisras, kuris taip pat galėtų būti įtrauktas į būsimą ekspoziciją.
Berchtesgadeno regiono turizmo organizacijų atstovai taip pat nepritaria skubotam sprendimui tiksliai atkurti iki gaisro buvusį pastatą. Tarp svarstomų variantų – išlikusias istorines konstrukcijas sujungti su nauja architektūra, įrengti edukacines erdves ir išsaugoti turistinę objekto funkciją.
Neatmetama galimybė, kad ateityje čia vėl veiktų restoranas. Vis dėlto pastato istorija lankytojams turėtų būti pristatoma išsamiau ir aiškiau.
Galutinis sprendimas kol kas nepriimtas. Pirmiausia būtina įvertinti gaisro padarytą žalą, sutvirtinti išlikusias konstrukcijas ir nustatyti, ką dar galima išsaugoti.