Netiksliai įvertinus dirvožemio būklę, vienose lauko vietose augalams gali trūkti maisto medžiagų, o kitose jų bus panaudojama daugiau, nei iš tiesų reikia. Dėl to ūkininkas rizikuoja ne tik prarasti dalį derliaus, bet ir patirti nepagrįstų išlaidų.
UAB „Agrokoncernas“ investuoja į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kad laboratorinius duomenis būtų galima paversti konkrečiais sprendimais ūkyje. Vienu iš tyrimų patikimumo pagrindų laikoma laboratorijos akreditacija pagal tarptautinį standartą.
Šiandien ūkininkaujant nepakanka remtis vien ankstesnių metų patirtimi. Skiriasi dirvožemio savybės, keičiasi orai, augalų veislės ir jų poreikiai, o kiekvienas pasirinkimas tiesiogiai veikia ūkio sąnaudas bei galutinį rezultatą.
UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys teigia, kad žemės ūkis tapo sudėtingesnis, todėl sprendimus vis svarbiau grįsti skaičiais, o ne emocijomis ar įpročiais. Brangstant energijai, technikai ir darbo jėgai, ūkininkams tenka vertinti, kas pasiteisino, o kur dar galima dirbti efektyviau.
Sprendimų svarbą iliustruoja ir Lietuvos žemės ūkio mastas. Šalyje užauginama apie 7 mln. tonų grūdinių augalų derliaus, o jam išauginti reikia didelių investicijų į trąšas ir kitas gamybos priemones. Pasak E. Šakio, tokiu atveju būtina žinoti, kur investicijos atsiperka, o kur dalis išteklių panaudojama be reikalo. Kiekvienam laukui reikalingas individualus sprendimas, o ne viena tręšimo taisyklė visam ūkiui.
Plika akimi dirvožemio būklės neįvertinsi
Sprendžiant dėl tręšimo, svarbu žinoti ne tik planuojamą trąšų normą. Pirmiausia reikia nustatyti, kokių maisto medžiagų dirvožemyje jau yra, kurių trūksta ir ar jo savybės leidžia augalams efektyviai įsisavinti turimus išteklius. Į šiuos klausimus padeda atsakyti dirvožemio tyrimai.
„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų skyriaus laboratorijos vadovė Vaiva Panasevičienė aiškina, kad laboratorijoje vertinami skirtingi dirvožemio rodikliai. Vieni jų padeda priimti sprendimus dėl tręšimo, kiti – nustatyti kalkinimo poreikį, įvertinti, kaip dirvožemis išlaiko drėgmę bei maisto medžiagas.
Vienas svarbiausių rodiklių yra dirvožemio pH, pagal kurį sprendžiama dėl kalkinimo. Taip pat tiriamas mineralinis azotas, judrusis fosforas ir kalis, magnis, organinė anglis arba humusas. Šie duomenys leidžia suprasti, kokių maisto medžiagų augalams prieinama ir ar dirvožemio savybės netrukdo jų panaudoti.
Vienas matavimas negali atskleisti visos situacijos. Rūgštingumo rodiklis svarbus planuojant kalkinimą, azoto tyrimai padeda numatyti tręšimą, o fosforo ir kalio analizės parodo, kiek šių elementų yra augalams prieinamos formos.
Turėdamas tyrimų rezultatus, ūkininkas gali tręšimą grįsti realiais matavimais, apskaičiuoti trąšų poreikį pagal konkretaus lauko savybes ir planuoti ne tik artimiausią sezoną, bet ir ilgalaikį dirvožemio derlingumo palaikymą.
Netinkamai paimtas mėginys gali iškreipti visą rezultatą
Laboratorinė įranga nepadės, jei tyrimui bus pateiktas netinkamas mėginys. Gauti rezultatai apibūdina tik į laboratoriją pristatytą medžiagą, todėl mėginių paėmimas yra viena svarbiausių viso proceso dalių.
Į laboratoriją atgabenama vos keli šimtai gramų dirvožemio, nors pagal juos vertinamas gerokai didesnis plotas. Dėl to mėginys turi kuo tiksliau atspindėti visą tiriamą lauką. Jei dirvožemis paimamas tik iš vienos ar dviejų vietų, netinkamo gylio, lauko pakraščio ar užmirkusios vietos, tyrimo išvada gali neatitikti tikrosios padėties.
Todėl svarbi ne tik pati analizė, bet ir aiški mėginių ėmimo metodika. Tyrimų patikimumą taip pat lemia aprašytos procedūros, kontroliuojami procesai, rezultatų atsekamumas ir nuosekli kokybės vadyba.
Šiuos reikalavimus nustato tarptautinis standartas LST EN ISO/IEC 17025:2018. Pagal jį akredituota „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų skyriaus laboratorija. Rengiantis akreditacijai buvo kuriama ir diegiama standarto reikalavimus atitinkanti vadybos sistema, tikrinamos tyrimų metodikos, mokomasi ir dalyvaujama tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose bandymuose.
Laboratorijoje atliktų dirvožemio tyrimų skaičius kasmet augo: 2023 metais jų buvo 1900, 2024-aisiais – 4600, o 2025-aisiais – net 6200.
Akreditacija nėra bendras visų laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybės patvirtinimas. Ji taikoma konkretiems akreditavimo srityje nurodytiems tyrimams. „Agrokoncerno“ laboratorijoje tai dirvožemio pH vertės nustatymas kalcio chlorido tirpale, fosforo, kalio, magnio, amonio azoto ir nitratų azoto tyrimai.
V. Panasevičienės teigimu, akredituoti tyrimai atliekami pagal įvertintas metodikas, jų rezultatai yra atsekami ir kontroliuojami, o laboratorijos kompetencija šioje srityje nepriklausomai įvertinta. Tai suteikia papildomą pagrindą pasitikėti duomenimis, kuriais remiamasi priimant sprendimus ūkyje.
Nuo laboratorijos ataskaitos iki sprendimo lauke
Laboratorinių duomenų paskirtis nesibaigia gavus ataskaitą. E. Šakio teigimu, kad rezultatai būtų praktiškai naudingi, juos reikia susieti su konkrečia lauko vieta ir paversti informacija, kurią galima panaudoti ūkyje.
Pirmiausia dirvožemis skenuojamas, nustatomi jo tipai, o laukai suskirstomi į mažesnes zonas. Iš jų pagal nustatytą metodiką paimami mėginiai ir ištiriami laboratorijoje. Vėliau gauti rezultatai pateikiami žemėlapiuose bei kompiuterizuotose ataskaitose, kurias galima perkelti į žemės ūkio techniką.
Tokie žemėlapiai leidžia skirtingose lauko vietose taikyti nevienodas normas. Viename plote gali reikėti daugiau tam tikrų maisto medžiagų, kitame jų poreikis bus mažesnis, o kai kur papildomas tręšimas konkrečia medžiaga gali būti nereikalingas.
Ūkininkų susidomėjimas rodo, kad tai nėra vien teorinė galimybė. Vis daugiau jų vertina tiksliųjų technologijų ir dirvožemio tyrimų naudą. Technika leidžia pagal konkrečios lauko vietos poreikius keisti sėjos normas, trąšų kiekius ir augalų apsaugos priemonių naudojimą. Vėliau analizuojami derliaus duomenys, jo kokybė ir ankstesnių metų rezultatai, todėl sprendimus galima koreguoti, o ne kasmet aklai kartoti tą pačią praktiką.
Praktinis procesas prasideda nuo dirvožemio tyrimo, bet juo nesibaigia: rezultatai susiejami su lauko žemėlapiu, pagal juos koreguojamas tręšimas, o vėliau vertinama, kaip augalai augo ir koks derlius gautas. Taip laboratoriniai duomenys tampa vienu iš pagrindų planuojant kitą sezoną.
Mažesnis trąšų poreikis ir didesnis derlius?
Tikslioji žemdirbystė reikalauja investicijų į tyrimus, technologijas ir žinias. E. Šakys pabrėžia, kad svarbu ne tik išsiaiškinti dirvožemio būklę, bet ir suprasti, kaip šie duomenys padeda valdyti sąnaudas.
Vertinama, kokias veisles pasirinkti, kada ir kokiu tankumu sėti, kaip planuoti augalų apsaugą bei tręšimą. Vėliau analizuojamas derlius ir jo kokybė. Siekiama, kad investicijos į derlių nebūtų per didelės ir atsipirktų.
Kelerių metų tyrimų duomenys leidžia nustatyti, kurias problemas verta spręsti pirmiausia. Jei dirvožemyje trūksta tam tikrų maisto medžiagų, jas reikia papildyti, o per rūgščiai dirvai gali prireikti kalkinimo. Tačiau ten, kur maisto medžiagų pakanka, papildomas jų kiekis nebūtinai duos laukiamą naudą.
E. Šakio vertinimu, nuosekliai tiriant dirvožemį per kelerius metus trąšų poreikį galima sumažinti maždaug 10–15 proc., o pašalinus derlingumą ribojančius veiksnius derlius gali padidėti net 20 proc. Vis dėlto konkretus rezultatas priklauso nuo ūkio, dirvožemio būklės ir kitų sąlygų, todėl sprendimus būtina grįsti realiais tyrimais.
Tyrimai atliekami ne tik laboratorijoje
Dirvožemio analizė yra viena iš sričių, kur mokslas padeda ūkininkams priimti tikslesnius sprendimus. „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centre Babtuose, maždaug 20 hektarų plote, tiriama, kaip auga skirtingos augalų veislės ir kokios auginimo technologijos pasiteisina.
Bandymų laukai įrengti ir kituose Lietuvos regionuose, ūkininkų ūkiuose. Tai leidžia palyginti rezultatus esant skirtingoms dirvožemio ir klimato sąlygoms bei ieškoti būdų užauginti geresnį derlių nepatiriant nepagrįstų išlaidų.
E. Šakio teigimu, svarbu girdėti ūkininkus, suprasti jų iššūkius ir ieškoti sprendimų. Kadangi kiekvienų metų sąlygos skiriasi, būtina nuolat tirti, bandyti ir ieškoti tinkamiausių variantų. Ūkininkai taip pat dalijasi patirtimi, lankosi parodomuosiuose laukeliuose ir vertina, kas pasiteisina jų regione.
Sukaupti tyrimų rezultatai ir žinios tampa pagrindu sprendimams, priimamiems ne vienam sezonui. Norint pradėti, pirmiausia reikia žinoti tikrąją dirvožemio būklę – tai padeda nustatyti „Agrokoncerno“ atliekami dirvožemio tyrimai.