Per vieną savaitę Donaldas Trumpas iš esmės susilpnino ilgus metus Rusijai taikytų energetikos sankcijų poveikį, ėmė spausti Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumu. Kaip skelbia „Bloomberg“, JAV prezidentas taip pat kartojo Rusijos propagandos naratyvus.
Tuo metu Ukraina tam tikrą laiką neturėjo visavertės prieigos prie „Starlink“ sistemos, todėl jos galimybės mūšio lauke buvo apribotos.
Reaguodamas į tokius veiksmus, V. Zelenskis pareiškė besijaučiantis išduotas ir viešai sukritikavo D. Trumpą. Ši situacija tapo nepatogia Europos Sąjungos lyderiams, apie tai kalbėjusiems šią savaitę Briuselyje vykusiame ES vadovų susitikime.
„Bloomberg“ šaltinių teigimu, daugeliui Europos politikų pastarieji įvykiai patvirtino tai, ką jie ilgą laiką stengėsi pripažinti: D. Trumpas gali pulti Kyjivą ir rodyti palankumą Maskvai. Per privačius pokalbius keli ES lyderiai, tarp jų Prancūzijos ir Vokietijos atstovai, pripažino nemanantys, kad ši kryptis greitai pasikeis.
D. Trumpas ir V. Zelenskis jau anksčiau buvo įsivėlę į panašius konfliktus, tačiau kiekvieną kartą sugebėdavo pagerinti tarpusavio santykius. Vis dėlto dabartinis nesutarimas kilo ypač sudėtingu metu.
Artėjant žiemai, Ukrainai stinga amerikietiškų raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“. Jos yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų. Be to, dėl didelių karinių išlaidų Kyjivas susiduria su milžinišku biudžeto deficitu, kurį Europai tampa vis sunkiau finansuoti, o Rusija stiprina smūgius į civilinę infrastruktūrą.
Agentūra taip pat nurodo, kad kitą mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galės susitikti su D. Trumpu Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Kinijoje. V. Zelenskio ir Europos lyderių šiame renginyje nebus.
Šiuo metu dauguma Europos politikų V. Zelenskiui pataria santūriau vertinti D. Trumpą viešumoje, nes bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis alternatyvos nėra. JAV ir toliau parduoda Ukrainai ginklus bei perduoda žvalgybos informaciją, itin svarbią šalies gynybai.
Vienas pareigūnas pabrėžė, kad Ukrainai būtų sudėtinga kompensuoti šią paramą, jei Vašingtonas nutrauktų žvalgybos duomenų tiekimą.
„Jei Ukraina netektų šių žvalgybos duomenų, Europa nerastų tinkamo sprendimo“, – sakė jis.
Manoma, kad būtent dėl šios priklausomybės į Briuselį susirinkę ES lyderiai viešai vengė griežtai kritikuoti D. Trumpą. Tačiau privačiuose pokalbiuose kai kurie jų neslėpė esantys sukrėsti naujausiais JAV prezidento sprendimais.
„Bloomberg“ teigimu, Europa nekeičia savo pagrindinės pozicijos: nori išlaikyti sankcijas Rusijai ir laikosi nuomonės, kad Ukraina neturėtų perduoti savo teritorijų pagal jokį taikos susitarimą. Europos lyderiai mano, kad šios nuostatos turi galioti net tuo atveju, jei Vašingtono politika pasikeistų.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai privačiai susitarė, kad Europos politika Ukrainos atžvilgiu turi likti tokia pati, nepaisant besikeičiančios JAV pozicijos. Jie taip pat nutarė bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, kai tai įmanoma, o tais atvejais, kai toks bendradarbiavimas neįmanomas, toliau remti Kyjivą savarankiškai.
„Bloomberg“ cituojama ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pažymėjo, kad Europos požiūris į karą skiriasi nuo JAV pozicijos.
„Mes, be abejo, turime kitokį požiūrį į šį karą“, – teigė K. Kallas.
ES diplomatijos vadovė taip pat pareiškė, kad spausti Ukrainą yra netinkama strategija. Jos vertinimu, spaudimas turi būti nukreiptas į karą pradėjusią Rusiją, o ne į agresijai besipriešinančią šalį.
„Manome, kad reikia spausti agresorių, kad jis nutrauktų karą, o ne auką, kad ji kapituliuotų“, – pabrėžė K. Kallas.