Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė abejojantis, kad Vladimiro Putino pagrindinis tikslas Ukrainoje yra vien Donbaso užėmimas. Jo vertinimu, vis daugiau analitikų ir politikų sutinka, jog Kremliaus siekiai tebėra platesni – tokie, kokie buvo akivaizdūs pačioje plataus masto karo pradžioje.
Penktadienį Briuselyje, Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, žurnalistams G. Nausėda priminė, kad 2022 metų vasario 24 dieną pradėdama plataus masto invaziją Rusija mėgino užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. Nors šio tikslo pasiekti nepavyko, prezidentas mano, kad Maskva savo pradinių ambicijų neatsisakė.
Pasak šalies vadovo, Donbasas gali būti naudojamas kaip formalus argumentas reikalauti viso regiono perdavimo Rusijai. Kadangi Ukraina su tokiu reikalavimu nesutiks, Kremlius esą galėtų tuo remtis teigdamas, kad taikos derybos neįmanomos.
G. Nausėdos vertinimu, Kremliaus tikslai siejasi ne tik su teritorijų užėmimu. Jie apima ir priešiškumą demokratinėms valstybėms, jų vertybėms bei gyvenimo būdui. Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos keliama grėsmė yra iššūkis demokratinėms laisvėms.
Europa turėtų daugiau dėmesio skirti konkrečiai paramai Ukrainai
Paklaustas, ar Europos lyderiai turėtų aktyviau tarpininkauti mažinant įtampą tarp Vašingtono ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, G. Nausėda atsakė nemanantis, kad tai turėtų tapti atskiru prioritetu.
Jo teigimu, V. Zelenskis geba palaikyti dialogą su tarptautiniais partneriais, taip pat ir su tomis pusėmis, kurios kariauja prieš Ukrainą. Prezidentas Ukrainos vadovo keliamas sąlygas įvertino kaip suprantamas.
G. Nausėda paragino Europos valstybes prisiimti didesnę atsakomybę už Ukrainos galimybes toliau priešintis Rusijos agresijai. Jo nuomone, Europa turėtų pati padaryti daugiau, kad Ukraina atlaikytų ne tik šią žiemą, bet ir tolesnius karo veiksmus, nesvarstant, kiek papildomai prisidės kiti partneriai.
Rusijos pajėgos karo pradžioje bandė užimti Kyjivą, tačiau dėl stipraus Ukrainos pasipriešinimo buvo priverstos atsitraukti. Vėliau Maskva didelę kariuomenės dalį sutelkė Ukrainos rytuose ir pietuose.
Rusija tebėra nusitaikiusi į visišką Donbaso, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, kontrolę. Maskva reikalauja perduoti ir tas teritorijas, kurių jos kariuomenei iki šiol nepavyko užimti. Ukraina šiuos teritorinius reikalavimus atmeta ir teigia siekianti taikos, kuri užtikrintų ilgalaikį šalies saugumą bei suverenitetą.
V. Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad susitarimas dėl karo pabaigos turi būti paremtas patikimomis saugumo garantijomis, neleidžiančiomis Rusijai pradėti naujos agresijos.
Europos valstybės toliau tariasi dėl karinės ir finansinės paramos Ukrainai bei galimų diplomatinių sprendimų, kuriais būtų siekiama užbaigti daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.