Irane dingusių lietuvių artimiesiems kilo naujų klausimų dėl vietos gidės siunčiamų žinučių. Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė teigia abejojanti, ar informaciją iš tiesų perduoda pati gidė.
Apie galimą dviejų lietuvių sulaikymą Irane keliautojas Danas Pankevičius portalui Lrytas pranešė dar prieš kelias dienas. Penktadienį jis taip pat nurodė pagaliau susisiekęs su lietuves šalyje lydėjusia gide.
D. Pankevičius portalui 15min.lt pasakojo, kad gidė lietuvių sulaikymą siejo su jų elgesiu ir veiksmais kelionės metu. Anot jos, situaciją aiškinasi Irano institucijos ir policija, o sulaikymo metu gidė bei abi lietuvės buvo laikomos kartu viešbutyje.
Keliautojas teigė, kad iš pradžių gidė jo žinučių neatidarė ir į jas neatsakė. Ryšį ji esą atnaujino tik po to, kai D. Pankevičius pagrasino apie situaciją papasakoti kelionių forumuose.
Artimieji atkreipė dėmesį į vienodas žinutes
Gidės atsakymai įtarimų sukėlė ir D. Zakažauskaitės šeimai. R. Korsakienė penktadienį sakė pastebėjusi, kad D. Pankevičiaus, jos pačios ir kitos dingusios moters Erikos Šlimaitės dukters gautos žinutės buvo beveik identiškos.
Pasak jos, visiems buvo išsiųstas tas pats tekstas, be to, žinutės pasiekė gavėjus vos kelių minučių skirtumu. R. Korsakienės vertinimu, toks bendravimas labiau priminė automatinį atsakymą nei nuoširdų susirašinėjimą su skirtingais žmonėmis.
Dėl to artimieji ėmė abejoti, ar gidė iš tiesų yra laisva ir pati atsakinėja į žinutes. R. Korsakienė teigė negavusi atsakymų į klausimus, kodėl gidė buvo paleista, kodėl lietuvės tebėra sulaikytos, kuriame mieste jos laikomos ir kada buvo sulaikytos.
R. Korsakienės teigimu, gidė jai parašė tik ketvirtadienio vakarą, nors prieš tai dvi ar tris dienas nereagavo į kontaktus. Vėliau skirtingi žmonės esą gavo vienodą paaiškinimą, kad gidė buvo uždaryta viešbutyje, neturėjo telefono ryšio ir negalėjo prie jo prieiti. Žinutėje taip pat buvo pasakojama apie viešbutyje praleistą laiką, žaidimus ir maistą.
R. Korsakienė teigė netikinti, kad visą šią informaciją perdavė pati gidė. Jos manymu, prieigą prie dingusiųjų kompiuterių ir paskyrų turi teisėsauga bei šeimos nariai, todėl, pasak jos, prie jų galėjo jungtis ne pačios moterys.
Gidė atsakė žurnalistams
Portalas Lrytas gidei per „WhatsApp“ parašė trečiadienį. Nors programėlėje buvo matyti, kad žinutė pristatyta, ji nebuvo perskaityta. Ketvirtadienį ir penktadienį siųstų žinučių atsakymo taip pat nebuvo sulaukta.
Po dar vieno kreipimosi gidė galiausiai atrašė, kad nenori bendrauti su žurnaliste ir palaikys ryšį tik su artimaisiais.
Penktadienį ji buvo aktyvi ir savo „Instagram“ paskyroje – pasidalijo įrašu, kuriame vienas vyras ją rekomendavo kitiems keliautojams.
Moterys į Iraną išvyko per Turkiją
Antradienį pranešta apie galimai Irane be žinios dingusias dvi Lietuvos pilietes – Daivą Zakažauskaitę, gimusią 1992 metais, ir Eriką Šlimaitę, gimusią 1983 metais. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad spalio 7 dieną jos iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš ten keliavo į Iraną.
Taip pat paaiškėjo, kad E. Šlimaitė anksčiau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tai trečiadienį patvirtino kariuomenės atstovai. Prokuroras Rytis Ivanauskas teigė, kad viena iš dingusių moterų ketvirtadienį jau turėjo grįžti į darbą po atostogų.
Ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras anksčiau sakė gavęs neoficialios informacijos, jog lietuvės gali būti sulaikytos Irane. Tokių duomenų turi ir Užsienio reikalų ministerija.
URM nurodė visais turimais kanalais aiškinanti aplinkybes, siekianti gauti oficialią informaciją, bendradarbiaujanti su Europos Sąjungos partneriais ir ieškanti galimybių suteikti Lietuvos pilietėms reikalingą pagalbą.
URM kanclerė Aistė Stakėnienė sakė, kad ministerija parengė notą dėl dviejų Irane galimai sulaikytų lietuvių. Tuo metu galimo sulaikymo priežastys nebuvo žinomos.
Sesuo kritikuoja institucijų veiksmus
R. Korsakienė anksčiau kritikavo ministeriją dėl, jos teigimu, vangiai vykdomos dingusiųjų paieškos. Ji sakė apie galimą sulaikymą sužinojusi iš Turkijos ambasados, kurią esą informavo Lietuvos garbės konsulas Irane.
Moteris teigė pati ieškojusi informacijos, rašiusi laiškus ir skambinusi įvairioms institucijoms, nes Lietuvos įstaigos su ja iki tol nebuvo susisiekusios ir informacijos neteikė.
Pasak R. Korsakienės, po pirmųjų pranešimų apie dingusias lietuves pagalbą siūlė įvairūs žmonės, tarp jų ir nemažai iraniečių. Vis dėlto iš pradžių tyrimui paskirta pareigūnė, jos teigimu, nemokėjo anglų kalbos, todėl į ją besikreipusius asmenis nukreipė pas dingusiosios seserį.
R. Korsakienė pripažino suprantanti kritiką dėl sesers pasirinktos kelionės krypties, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia ne vertinti jos sprendimus, o išspręsti situaciją ir pargabenti abi moteris.
Ji taip pat sakė ir toliau pati ieškosianti atsakymų, jeigu URM nesiims pakankamų veiksmų, kol išsiaiškins, kaip išgelbėti seserį ir jos draugę.