Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad URM vykusiame susitikime su Kinijos delegacija buvo svarstytos sąlygos, kuriomis būtų galima taisyti dvišalius Lietuvos ir Kinijos santykius.
Ketvirtadienį LRT televizijoje ministras pabrėžė, kad šis susitikimas išsiskyrė tuo, jog apie jį buvo paskelbta viešai.
Anot K. Budrio, pokalbyje buvo nagrinėjami įvairūs galimi scenarijai, jų pranašumai ir trūkumai. Vis dėlto jis atsisakė patvirtinti ar paneigti konkrečias aptartas sąlygas.
Paklaustas, ar Kinija reikalauja pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, ministras tiesaus atsakymo nepateikė. Jis sakė, kad Kinijos atstovai pristatė savo vertinimą dėl 2021 metų įvykių ir galimų tolesnių santykių raidos variantų.
K. Budrys pabrėžė, kad susitikimas nebuvo vienpusis: Lietuva taip pat išdėstė savo reikalavimus dėl Lietuvos interesų pažeidimų, tarptautinių konvencijų bei laisvosios prekybos taisyklių nesilaikymo.
Ministras teigė, kad per pastaruosius penkerius metus Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai padidėjo. Jo teigimu, jos apima ekonominio saugumo, priklausomybių, politinę ir karinę saugumo sritis.
K. Budrys pripažino, kad diplomatinės atstovybės gali būti pasitelkiamos kaip priedanga žvalgybinei veiklai. Tačiau, jo manymu, kylančias rizikas būtina valdyti, o ne dėl jų atsisakyti diplomatinių santykių.
Ministras taip pat sakė neturintis įsipareigojimo iki metų pabaigos atkurti normalius santykius su Kinija, nors prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Mindaugas Sinkevičius yra išsakę tokius lūkesčius.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos santykių su Kinija ir Taivanu klausimas nėra pagrindinis šalies užsienio politikos prioritetas.
Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 metų pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kinija Taivaną laiko savo provincija ir nepripažįsta jo teisės steigti atstovybes valstybėse, palaikančiose oficialius ryšius su Pekinu. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija pritaikė šaliai griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio atstovavimo lygio, koks šiuo metu palaikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.