Prancūzijoje per naujas demonstracijas dėl augančių pragyvenimo išlaidų policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas Lione, Lilyje, Tulūzoje, Monpeljė ir Nante. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po vidaus reikalų ministro Laurento Nunezo perspėjimo, kad valdžia netoleruos smurto ir viešosios tvarkos pažeidimų.
Visoje šalyje tvarkai užtikrinti buvo dislokuota 70 tūkst. saugumo pajėgų. Tokios priemonės pasirinktos po savaitę anksčiau vykusių eitynių, virtusių riaušėmis: tada buvo niokojami viešieji pastatai, apiplėšta šimtai parduotuvių ir sulaikyta 2 700 žmonių.
L. Nunezas šeštadienį pranešė, kad šįkart sulaikyti 135 asmenys. Pareigūnai taip pat konfiskavo įvairių ginklų ir kitų pavojingų daiktų – metalinių rutulių, švininių šratų, fejerverkų, timpų, savadarbių ginklų, katanų bei pneumatinių ginklų. Ministras pabrėžė, kad ši informacija yra preliminari ir dar gali keistis.
Paryžiuje – 110 tūkst. demonstrantų
Policijos duomenimis, Paryžiaus eitynėse dalyvavo 110 tūkst. žmonių. Sostinėje daugelis parduotuvių buvo užkaltos lentomis, o Luvras ir Orsė muziejus – uždaryti. Dešimtys riaušių policijos pareigūnų saugojo teritoriją, kad demonstrantai nepatektų į miesto žiedinį kelią.
Pagrindinė demonstracija, valdžios sprendimu paskutinę minutę perkelta į pietrytinį miesto pakraštį, iš esmės vyko ramiai ir priminė šventę. Kai kurie tėvai eitynes stebėjo kartu su mažais vaikais.
Vis dėlto protestuotojai neslėpė pykčio prezidentui E. Macronui. Jie kritikavo jo sprendimą uždrausti neprofesinių sąjungų organizuojamas demonstracijas, kurias vyriausybė pavadino „neteisėtomis“, taip pat neleisti protestuotojams artintis prie miesto centro.
Šių priemonių E. Macronas ėmėsi po praėjusį savaitgalį kilusių riaušių. Prezidentas dėl smurtinių išpuolių apkaltino „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes ir pareiškė, kad jos siekia „sugriauti respubliką“.
Paryžietė demonstrantė Lea Berthelot, apsirengusi Prancūzijos nacionalinio simbolio Marijanos kostiumu, sakė, kad dėl protestų malšinimo šalyje tvyro didelis nepasitenkinimas. Ji teigė, jog tokie veiksmai pažeidžia ne tik laisvę, bet ir solidarumą – dvi oficialaus Prancūzijos devizo vertybes.
Protestai virto susirėmimais
Nante, Vakarų Prancūzijoje, tūkstančiai demonstrantų prasiveržė pro policijos užtvaras ir bandė pasiekti miesto centrą, pranešė AFP žurnalistas. Policija protestuotojus mėgino sustabdyti ašarinėmis dujomis ir vandens patranka, o kai kurie eitynių dalyviai į pareigūnus mėtė įvairius daiktus bei fejerverkus.
Lione ašarinės dujos buvo panaudotos išvaikyti maždaug tūkstantį pietinėje miesto dalyje susirinkusių žmonių.
20-metis protestuotojas Silemas tvirtino, kad draudimai rengti demonstracijas reikštų dar didesnį šalies artėjimą prie fašistinio ir diktatoriško režimo.
Paryžiaus centre policijos nurodymu uždaryta daug metro stočių. Kai kuriose miesto vietose, ypač ten, kur gausu parduotuvių, iki pirmadienio galiojo komendanto valanda.
Profesinės sąjungos „Syndicale Solidaires“ atstovė Murielle Guilbert eitynių metu draudimą rengti neprofesinių sąjungų protestus ir jų maršrutų ribojimą pavadino skandalingu. Jos teigimu, žmones į gatves išvedė pyktis dėl mažų atlyginimų.
26 metų slaugytoja Claire, nepanorusi atskleisti pavardės, sakė, kad ne visi protestuotojai siekia ką nors niokoti. Pasak jos, dalis žmonių atėjo taikiai išreikšti nepritarimą ir reikalauti geresnės ateities.
Eitynių metu du vyrai laikė plakatą su užrašu „Mūsų problema? Milijardieriai“, o kai kurie kiti demonstrantai skandavo įžeidžiančius šūkius prieš policiją.
21 metų Axelle Moch pareigūnas skyrė 135 eurų baudą už tai, kad ji, laikydama plakatą, perėjo per Respublikos aikštę – vieną iš teritorijų, kuriose buvo paskelbta komendanto valanda. Pareigūnas jai aiškino tiesiog atliekantis savo darbą. A. Moch tai pavadino saviraiškos laisvės ribojimu.
Įtampa prieš rinkimus auga
„Geltonosios liemenės“, prieš aštuonerius metus rengusios triukšmingus protestus prieš E. Macroną, spalio 31 d. paragino surengti dar daugiau demonstracijų ir ginti teisę protestuoti.
Daugelis Paryžiaus mažmenininkų užkalė vitrinas arba uždarė parduotuves, baimindamiesi, kad pasikartos praėjusį savaitgalį vykę plėšimai. Šįkart policija buvo gerokai geriau pasiruošusi: jai parengti šarvuočiai, sraigtasparniai ir vandens patrankos.
Paryžiaus eitynėse dalyvavęs kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas pareiškė, kad E. Macronas supras, jog tokie protestai kartosis kiekvieną savaitę.
Įtampą papildomai padidino Orleane surengtas kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“, kuriai vadovauja Marine Le Pen, suvažiavimas. Juo pradėta prezidento rinkimų, vyksiančių po šešių mėnesių, kampanija.
Tūkstančiai antifašistinius šūkius skandavusių žmonių žygiavo prieš M. Le Pen ir E. Macroną, verslui palankų centristą, kuris nebegali kandidatuoti į prezidento postą. Minia reikalavo E. Macrono atsistatydinimo ir M. Le Pen įkalinimo. Policija skelbė, kad eitynėse dalyvavo 11 tūkst. žmonių, o organizatoriai nurodė 26 tūkstančių skaičių.
Neramumai atskleidžia didėjančią įtampą Prancūzijoje artėjant rinkimams. Apklausos rodo, kad juose pirmauja M. Le Pen.
Infliacija šalyje, ypač paveikusi degalų kainas, smarkiai padidėjo nuo vasario, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose.
Protestai dėl skirtingų priežasčių taip pat vyksta Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Kai kurie jų susiję su infliacija ir švietimo problemomis. Italija į Milaną po gatvės riaušių pasiuntė 500 karių.