Seimas priėmė Dirbtinio intelekto priežiūros įstatymą, kuriuo Lietuvoje nustatomos Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo taisyklės ir institucijų atsakomybės.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad dirbtinis intelektas jau prisideda prie didesnio darbo našumo, mažesnės administracinės naštos ir Lietuvos konkurencingumo. Pasak jo, įgyvendinant ES DI aktą siekiama suderinti technologinę pažangą su žmonių saugumu bei jų teisių apsauga. Ministras taip pat pabrėžė, kad aiškus ir proporcingas reguliavimas turėtų suteikti inovacijų kūrėjams daugiau teisinio aiškumo, o visuomenei – pasitikėjimo naujomis technologijomis.
Įstatymas apibrėžia Lietuvos institucijų funkcijas ir jų bendradarbiavimo principus, kurie turėtų padėti kurti inovacijoms palankią DI reguliavimo aplinką. Verslui ir viešajam sektoriui numatoma metodinė pagalba bei konsultacijos, padėsiančios pasirengti naujiems ES DI akto reikalavimams ir atsakingai diegti dirbtinio intelekto sprendimus.
Taip pat bus siekiama užtikrinti, kad didelės rizikos DI sistemos būtų saugios ir patikimos. Jų naudojimas neturėtų kelti nepagrįstos grėsmės žmonių sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms.
Pagal priimtą įstatymą, ES DI akto įgyvendinimą koordinuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Inovacijų agentūrai pavesta sukurti reguliacinę DI „smėliadėžę“, o Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra prisidės prie jos plėtojimo ir teiks metodinę pagalbą viešajam sektoriui.
Didelės rizikos DI sistemų rinkos priežiūra bus paskirstyta pagal atskiras sritis paskirtoms rinkos priežiūros institucijoms. Ryšių reguliavimo tarnyba atliks bendrojo kontaktinio punkto funkciją ir koordinuos šių institucijų veiklą.
ES DI aktas visose Bendrijos valstybėse tiesiogiai nustato bendras dirbtinio intelekto sistemų pateikimo rinkai, jų naudojimo pradžios ir naudojimo taisykles.
Lietuvos ES DI akto įgyvendinimo įstatymas įsigalios nuo šių metų gruodžio 1 dienos.