Spalio 16 dieną Skotsdeile, Arizonos valstijoje, esančiame architektūros komplekse „Taliesin West“ įvyko mirtina nelaimė. Tai buvę vieno įtakingiausių XX amžiaus architektų F. L. Wrighto žiemos namai ir kūrybinės dirbtuvės, šiandien įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tą popietę komplekse lankėsi ekskursantų grupė. Tuo metu regione pūtė stiprus vėjas, o jo gūsiai siekė apie 52 km/val.
Skotsdeilio policijos duomenimis, vėjas nuo vieno pastato stogo nuplėšė skaidrios dangos dalį. Ji pataikė į ekskursijoje dalyvavusio Rogério Renato Mateucci galvą. Vyras nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Žuvęs R. R. Mateucci buvo Brazilijos Paranos popiežiškojo katalikiškojo universiteto rektorius. Į Jungtines Valstijas jis buvo atvykęs dalyvauti tarptautinėje programoje Arizonos valstijos universitete.
Kolegos pasakojo, kad vyras domėjosi menu ir architektūra, todėl apsilankymas F. L. Wrighto rezidencijoje jam buvo ypač reikšmingas.
Po tragedijos JAV žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie anksčiau galėjusias kilti saugumo problemas komplekse. Televizijai „Arizona’s Family“ buvęs „Taliesin West“ darbuotojas, nusprendęs neatskleisti savo tapatybės, teigė matęs, kaip dėl stipraus vėjo nuo stogo atsipalaiduodavo konstrukcijų dalys.
Anot jo, per šešis darbo mėnesius buvo užfiksuoti dar du panašūs incidentai. Žurnalistams vyras taip pat perdavė liepą nufilmuotą vaizdo įrašą. Jame matyti, kaip per audrą vėjas judina vieną iš skaidrių stogo plokščių.
Buvęs darbuotojas suabejojo, ar istorinio objekto priežiūrai buvo skiriama pakankamai dėmesio ir lėšų.
Vis dėlto šie teiginiai savaime neįrodo, kad nelaimę lėmė aplaidumas. Policija įvykį tiria kaip su oro sąlygomis susijusį nelaimingą atsitikimą, o galutinės išvados dėl jo priežasčių dar nepaskelbtos.
Į klausimus dėl stogo būklės papildomai atkreiptas dėmesys ir ankstesniuose Franko Lloydo Wrighto fondo, prižiūrinčio kompleksą, pranešimuose.
Šių metų kovą fondo paveldosaugos direktorė Rebecca Barron kalbėjo apie ilgalaikius planus atnaujinti „Taliesin West“ stogus. Jos teigimu, dabar naudojama akrilinių plokščių sistema buvo įrengta praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, todėl artėja prie eksploatavimo laikotarpio pabaigos ir turėtų būti pakeista.
Dar 2011 metais atliktas energinio efektyvumo vertinimas parodė, kad dabartinė stogo sistema nėra pakankamai efektyvi.
Dėl to fondas pradėjo svarstyti, kaip sugrąžinti F. L. Wrighto sumanytą lengvą, iš audinio pagamintą dangą, kartu pritaikant ją šiuolaikiniams saugumo, patvarumo ir energinio efektyvumo reikalavimams.
Projektas buvo rengiamas daugiau nei dešimtmetį: analizuotos naujos medžiagos, kuriami konstrukcijų modeliai ir ieškoma sprendimo, kuris leistų išlaikyti pirminę architektūrinę idėją.
Tačiau kol kas nepatvirtinta, kad mirtiną sužalojimą sukėlusi konstrukcijos dalis priklausė būtent tai stogo sistemai, kurios atnaujinimą buvo aptarę fondo specialistai.
Architektūra, sukurta dykumos kraštovaizdžiui
„Taliesin West“ statybos Sonoros dykumoje, Makdauelio kalnų papėdėje, prasidėjo 1937 metais. F. L. Wrightas siekė sukurti architektūrą, kuri nekontrastuotų su dykuma, o natūraliai įsilietų į jos kraštovaizdį.
Komplekso statybai naudoti vietiniai akmenys, dykumos smėlis, betonas ir mediena. Žemi pastatai bei jų ilgos horizontalios linijos vizualiai susiliejo su aplinkiniais kalnais.
Iš pradžių tai buvo laikina žiemos stovykla, kurioje architektas gyveno ir dirbo kartu su mokiniais. Vienas iš išskirtinių sprendimų buvo stogai, pagaminti iš ant medinių konstrukcijų ištempto audinio. Jis praleido natūralią šviesą ir padėjo reguliuoti oro judėjimą, o šiltuoju metų laiku dalis dangų būdavo nuimama.
Vėliau, kompleksą pritaikant nuolatiniam naudojimui, lengvą audinį pakeitė stiklo pluoštas, o dar vėliau – akrilinės plokštės. Taip pat buvo įrengtos oro kondicionavimo sistemos. Buvusi laikina dykumos stovykla ilgainiui tapo nuolat veikiančiu architektūros kompleksu.
„Taliesin West“ laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus architektūros objektų ir ryškiausių F. L. Wrighto organinės architektūros pavyzdžių. Čia jis ne tik gyveno ir kūrė, bet ir rengė būsimus architektus.
Kompleksą sudaro gyvenamosios patalpos, projektavimo studijos, dirbtuvės, susirinkimų ir renginių erdvės, terasos bei vidiniai kiemai. Po architekto mirties 1959 metais čia įsikūrė jo palikimą saugantis fondas, o vėliau objektas tapo lankytojams atviru muziejumi.
2019 metais „Taliesin West“ kartu su dar septyniais F. L. Wrighto suprojektuotais pastatais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ši vieta laikoma viena svarbiausių norint suprasti architekto požiūrį į gamtos ir žmogaus sukurtos aplinkos santykį.
Po spalio 16 dieną įvykusios nelaimės kompleksas uždarytas neribotam laikui.
Tragedija viename garsiausių pasaulio architektūros paminklų išryškino sudėtingą istorinių pastatų valdytojų uždavinį: kaip išsaugoti autentišką architektūrą ir kartu užtikrinti, kad dešimtmečius naudojamos konstrukcijos būtų saugios lankytojams.