„Maitinimo verslui yra blogai, mes jau seniai tą signalizuojame“, – naujienų portalui VE.lt sakė Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas J. Tubinas.
Jo teigimu, uostamiesčio maitinimo įstaigoms išsilaikyti sunku ne tik dėl ekonominių aplinkybių, bet ir dėl vietos gyventojų įpročių. Klaipėdiečiai dažniau renkasi laiką leisti namuose, lankyti svečius, o vasarą – maistą kepti grilyje pas kaimynus, o ne restorane užsisakyti kepsnį.
Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį į kainų augimą. Dar prieš panaikinant maitinimo įstaigoms taikytas PVM lengvatas, esą buvo galima numatyti neigiamas pasekmes. Rekvizitai.lt duomenimis, iki šio sprendimo daugelio restoranų pelningumas siekė ne daugiau kaip 10 proc. Todėl verslui uždėjus papildomą 10 proc. naštą, dalis įmonių galėjo likti be pelno arba pradėti dirbti nuostolingai.
Restoranų padėtį apsunkino ir didesnis minimalus darbo užmokestis, brangstantys produktai bei infliacija. Pasak J. Tubino, reikšminga problema išlieka ir darbuotojų trūkumas.
Jo vertinimu, dėl šių priežasčių nemaža dalis įmonių nebeišsilaiko, užsidaro arba jų savininkai emigruoja. Ateityje Klaipėdoje, manoma, geriau seksis tokiam maitinimo verslui, kuris bus grindžiamas amatu: jame dirbs patys verslininkai ir jų šeimos nariai, o veikla bus organizuojama nevertinant kiekvienos savo darbo valandos. Daug sunkiau bus įmonėms, priverstoms samdyti darbuotojus.
Kokios įstaigos išliks
J. Tubinas prognozuoja, kad Klaipėdoje ir toliau stiprės greitojo maisto segmentas – valgyklos, kebabinės ir burgerinės. Jo teigimu, šios įstaigos populiarios jau dabar.
Paklaustas, kodėl prie vienų restoranų rikiuojasi eilės, o kiti skelbia bankrotą, verslininkas kaip pavyzdį nurodė tinklą „Grill London“. Jo vertinimu, ši įstaiga klientus pritraukė vietose, kur nuolat būna daug žmonių, taip pat didžiųjų miestų „Akropoliuose“. Turgaus gatvėje esantis restoranas taip pat gausiai lankomas, nes pritraukia auditoriją, jau pažįstančią tinklo skonį, kainas ir maitinimo modelį.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 2026-ųjų vasara Palangos, Klaipėdos ir Neringos verslui buvo gana sėkminga. Vis dėlto skolų struktūros analizė parodė, kad pajūryje labiausiai išsiskyrė maitinimo sektorius – per praėjusią vasarą jo skolos padidėjo iki 28,9 proc.
„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis teigė, kad nuo 2024 metų panaikinta PVM lengvata padidino maitinimo įmonių mokestinę naštą ir apyvartinių lėšų poreikį. Kadangi iškart po pakeitimo staigaus skolų šuolio nebuvo, galima manyti, kad sektorius iš pradžių atsilaikė.
Tačiau vėliau išaugusios skolos gali rodyti, kad finansinis spaudimas įmonėms atsiskleidė palaipsniui. A. Potelis pabrėžė, jog vien didesniu grąžintu PVM tarifu šio pokyčio paaiškinti negalima – įtakos galėjo turėti sąnaudos, paklausa, kainodara ir pavieniai stambūs skolininkai.