2025 metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė 22,6 proc. gyventojų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal šį rodiklį Lietuva liko paskutinė Europos Sąjungoje (ES).
Skurdo mažinimo tinklo vadovė A. Adomavičienė pabrėžė, kad didėja ir dirbančiųjų skurdo rizika. Tai rodo, jog vien turimas darbas ne visada apsaugo žmones nuo skurdo.
Ilgesniu laikotarpiu Lietuvos skurdo rizikos rodiklis paprastai svyruoja apie 20 proc. A. Adomavičienė aiškino, kad bendrai mažėjant gyventojų pajamoms, mažėti gali ir skurdo rizikos rodiklis, tačiau tai savaime nereiškia, jog skurdo lygis šalyje mažėja.
Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamų medianą, todėl atspindi santykinę žmonių pajamų padėtį.
2025 metais skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 699 eurai per mėnesį. Dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai ši riba siekė 1 468 eurus. Skaičiavimai atlikti remiantis 2024 metų gyventojų pajamomis.
Didžiausia rizika – senjorams ir pažeidžiamoms grupėms
A. Adomavičienės teigimu, ypač didelė skurdo rizika tenka pensinio amžiaus moterims. Nerimą taip pat kelia priešpensinio amžiaus vyrų finansinė padėtis – jų skurdo rizika yra didesnė, o tai gali reikšti, kad senatvėje jie susidurs su dar didesniais sunkumais.
NSMOT direktorė taip pat atkreipė dėmesį į didelę pajamų nelygybę Lietuvoje. Didžiausias pajamas gaunančio penktadalio gyventojų pajamos buvo beveik septynis kartus didesnės nei mažiausiai uždirbančio penktadalio.
Pasak A. Adomavičienės, visiškai lygios visuomenės tikėtis negalima, tačiau toks skirtumas didina socialinę atskirtį ir nelygybę.
Visaverčiam maistui neužtenka lėšų beveik kas dešimtam gyventojui
Apžvalgos pristatyme dalyvavusi „Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė teigė, kad skurdas pasireiškia ne tik pajamų stygiumi, bet ir sunkumais užsitikrinti visavertę mitybą.
Jos pristatytais Eurostato duomenimis, 2025 metais 9,5 proc. Lietuvos gyventojų nurodė negalintys sau leisti visaverčiai maitintis. Tarp skurdo riziką patiriančių žmonių ši dalis siekė 22,2 proc.
NSMOT apklausa parodė, kad tarp mažiausias pajamas gaunančių asmenų su visaverčio maisto trūkumu susidūrė 30,4 proc. respondentų.
M. Petronytė pabrėžė, kad Lietuvoje negalima kalbėti apie badą, tačiau maisto nepriteklius išlieka aktuali problema. Kalbama ne apie visišką maisto nebuvimą, o apie galimybę pasirinkti visavertį maistą ir užtikrinti tinkamą mitybą.
Maisto nepritekliaus mažinimas, anot jos, susijęs ir su maisto švaistymo problema. 2025 metais ES patvirtintos privalomos maisto atliekų mažinimo nuostatos numato, kad gamybos sektoriuje maisto atliekų kiekis turės sumažėti 10 proc., o mažmeninės prekybos, restoranų ir namų ūkių sektoriuose vienam gyventojui tenkantis jų kiekis – 30 proc.
Naujosios ES taisyklės taip pat numato aiškesnį maisto bankų ir kitų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kad neparduotas, tačiau tinkamas vartoti maistas pirmiausia galėtų pasiekti žmones.
Ministrė skurdą įvardijo vienu didžiausių iššūkių
Ministrė I. Ruginienė teigė, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta įvairių pokyčių, tarp jų – ir teigiamų. Jos vertinimu, tam tikrų pozityvių tendencijų galima įžvelgti ir Valstybės duomenų agentūros skelbiamuose išankstiniuose skurdo rodikliuose.
A. Adomavičienė taip pat priminė šiemet Europos Komisijos pristatytą pirmąją ES kovos su skurdu strategiją. Ja siekiama iki 2050 metų panaikinti skurdą Bendrijoje.
Strategijoje daug dėmesio skiriama skurdo prevencijai visuose gyvenimo etapuose – nuo vaikystės iki senatvės. Be to, iki 2030 metų ES siekia bent 15 mln. sumažinti skurdą patiriančių žmonių skaičių.