Svieste gausu sočiųjų riebalų, o jų perteklius gali padidinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamojo „blogojo“ cholesterolio, kiekį kraujyje. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sočiuosius riebalus dažniau keisti nesočiaisiais, kurių yra augaliniuose aliejuose, riešutuose ir žuvyje.
Sviesto turėtų vengti žmonės, alergiški karvės pieno baltymams. Net ir šiame produkte gali būti pieno baltymų pėdsakų. Alergija gali pasireikšti bėrimu, niežuliu, patinimu, vėmimu ar kitais simptomais. Patvirtinus alergiją, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir atidžiai tikrinti produktų sudėtį.
Atsargiau sviestą vartoti reikėtų ir tuomet, kai kraujyje nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis. Sočiųjų riebalų gausus sviestas gali dar labiau didinti MTL cholesterolį, todėl dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju. Dalį sviesto galima pakeisti alyvuogių arba saulėgrąžų aliejumi.
Sviesto kiekį rekomenduojama riboti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Koronarinė širdies liga, patirtas širdies smūgis ar insultas reiškia, kad mityba tampa svarbia tolesnių komplikacijų prevencijos dalimi. Vis dėlto tai nebūtinai reiškia visišką sviesto atsisakymą – jo kiekis turėtų būti parenkamas pagal individualias gydytojo rekomendacijas.
Riboti sviestą verta ir tiems, kurių mityba yra pernelyg kaloringa. Priklausomai nuo riebumo, 100 g sviesto turi maždaug 700–750 kcal. Jei jo gausiai tepama ant sumuštinių, dedama į košes, bulves ar kitus patiekalus, bendras per dieną gaunamų kalorijų kiekis gali pastebimai išaugti. Norint kontroliuoti kūno svorį, svarbu vertinti porcijų dydį.
Ar padidėjęs cholesterolis reiškia, kad sviesto negalima valgyti visai?
Visiškai uždrausti sviestą kiekvienam žmogui, kurio cholesterolio kiekis padidėjęs, nebūtų teisinga. Reikšmę turi visa mityba, bendras suvartojamų sočiųjų riebalų kiekis ir tai, kokiais produktais jie pakeičiami.
Amerikos širdies asociacija pataria dažniau rinktis nesočiuosius riebalus. Maistą galima gaminti naudojant daugiau augalinių aliejų, taip pat į racioną įtraukti riešutų, sėklų ir žuvies.
Vertėtų įvertinti ne tik sviesto, bet ir kitų sočiųjų riebalų šaltinių kiekį. Jų yra riebioje mėsoje, grietinėlėje, riebiuose sūriuose, kepiniuose ir kai kuriuose paruoštuose maisto produktuose. Vien sviesto sumažinimas gali nepadėti, jei likusi mitybos dalis nesikeičia.
Vienos visiems tinkamos sviesto normos nėra. Subalansuotoje sveiko suaugusio žmogaus mityboje gali būti ir nedidelis jo kiekis. Pavyzdžiui, 5–10 g sviesto ant sumuštinio arba į košės porciją yra gerokai mažiau nei keli dideli gabalėliai per dieną.
Vis dėlto būtina atsižvelgti į bendrą su maistu gaunamų sočiųjų riebalų kiekį. Jei sviestas dažnai vartojamas kartu su riebiais sūriais, dešrelėmis, grietinėle ir kepiniais, jų gali susidaryti per daug, rašo „tsn“.