Mamografija laikoma pagrindiniu krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tyrimu. Ji gali aptikti labai mažus pakitimus, kurių dar neįmanoma apčiuopti, tarp jų – smulkius kalcio telkinius ar audinio struktūros pokyčius.
Europos krūties vaizdinimo draugija (EUSOBI) nurodo, kad mamografinė patikra mažina mirtingumą nuo krūties vėžio. Vis dėlto tyrimas nėra tobulas: kai kurie navikai, ypač esant labai tankiam krūtų audiniui, mamogramoje gali būti nematomi. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų. Jei atsiranda naujų simptomų, į gydytoją būtina kreiptis net ir tada, kai ankstesnės mamogramos rezultatas buvo normalus.
Literatūroje nurodoma, kad profilaktinė mamografija padeda nustatyti 5–7 krūties vėžio atvejus iš 1000 sveikų moterų. Nacionalinio vėžio centro (NVC) duomenimis, atlikus mamografiją ir papildomus tyrimus, pagal ligų prevencijos programą krūties vėžiniai pakitimai nustatomi maždaug 6–7 iš 1000 tiriamų moterų.
Papildomas tyrimas dar nereiškia vėžio
Maždaug 6 atvejais iš 100 mamogramų prireikia papildomo ištyrimo, nes vaizde matomas pakitimas, kurį būtina patikslinti. Tai savaime nereiškia vėžio diagnozės – papildomi tyrimai padeda nustatyti, kokio pobūdžio yra pastebėtas radinys.
Kaip pasiruošti mamografijai?
Tyrimo dieną rekomenduojama pažastyse ir ant krūtų nenaudoti dezodoranto, antiperspiranto, pudros, talko ar kūno kremo. Šių priemonių dalelės gali būti matomos mamogramoje ir apsunkinti vaizdo vertinimą. Patogiausia vilkėti atskirą viršutinį drabužį, nes atliekant tyrimą reikės nusirengti iki juosmens.
Jei mamografija anksčiau buvo atlikta kitoje gydymo įstaigoje, svarbu pasirūpinti, kad ankstesni vaizdai būtų prieinami palyginti. Radiologijos technologui būtina pasakyti apie krūtų operacijas, implantus, galimą nėštumą, žindymą ir pastebėtus krūtų pokyčius.
Atliekant tyrimą, kiekviena krūtis kelioms sekundėms suspaudžiama tarp aparato plokštelių. Taip gaunamas ryškesnis vaizdas ir sumažinama reikalinga spinduliuotės dozė. Moteris gali pajusti spaudimą, nemalonų pojūtį ar trumpalaikį skausmą. Jei skausmas stiprus, apie tai reikia pasakyti radiologijos technologui. Įprastas tyrimas, įskaitant pasiruošimą, dažniausiai trunka 5–10 minučių.
Po tyrimo verta pasitikslinti, kada ir kokiu būdu bus pateikti rezultatai. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar krūtų audinys yra tankus.
Spinduliuotė ir skausmas: dažniausi moterų nuogąstavimai
Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 m. Dažniausiai moterys nerimauja dėl rentgeno spinduliuotės, galimo skausmo arba mano, kad kvietimas atlikti papildomus tyrimus reiškia jau nustatytą vėžį.
Mamografijai naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė. Rizika nėra visiškai nulinė, todėl patikra skiriama konkrečioms amžiaus grupėms ir atliekama nustatytu dažniu. Europos rekomendacijos rodo, kad šioms grupėms patikros nauda, mažinant mirtingumą nuo krūties vėžio, yra didesnė už galimą žalą. Papildomas ištyrimas reiškia tik tai, kad radinį reikia patikslinti.
Ankstyva diagnozė gali pakeisti gydymą
Krūties vėžį nustačius ankstyvoje stadijoje, tikimybė pasveikti yra didžiausia, o moterų išgyvenamumas gali būti beveik toks pat kaip ir krūties vėžiu nesergančių moterų.
Ankstyvoje stadijoje gydymas neretai būna mažesnės apimties. Dažniau galima atlikti krūtį išsaugančią operaciją ir mažesnės apimties pažasties limfmazgių chirurgiją. Įvertinus naviko biologines savybes, daliai moterų galima išvengti chemoterapijos. Šiuo ligos etapu dažniausiai siekiama visiško išgydymo, o ilgalaikė prognozė yra labai gera.
Pažengus ligai, gydymas paprastai tampa sudėtingesnis, trunka ilgiau ir dažniau apima kelių metodų derinį. Vėžiui išplitus į kitus organus, pagrindinis tikslas dažniausiai yra kuo ilgiau kontroliuoti ligą, stabdyti jos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.
Prognozę lemia ne tik ligos stadija. Svarbios naviko biologinės savybės, moters amžius, bendra sveikatos būklė ir atsakas į gydymą. Todėl net vienodą stadiją turinčių moterų gydymas ir prognozė gali skirtis. Kuo anksčiau vėžys nustatomas, tuo dažniau galima taikyti mažesnės apimties gydymą ir tuo didesnė tikimybė ligą išgydyti.
Kokie pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus naują darinį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje, įtrauktą spenelį, kraujingas išskyras, odos įdubimą ar paraudimą, ilgiau nepraeinantį skausmą vienoje vietoje, taip pat pasikeitus krūties dydžiui ar formai.
Nors tokie požymiai dažnai būna nepiktybiniai, juos būtina įvertinti. Atsiradus simptomams nereikėtų laukti kitos profilaktinės mamogramos – reikalingas diagnostinis ištyrimas.
„Jaučiuosi gerai, todėl tikrintis nereikia“ – klaidinga nuostata
Ankstyvas krūties vėžys dažnai nesukelia jokių juntamų simptomų. Mamografija gali parodyti pakitimą dar prieš tai, kai jį įmanoma apčiuopti. Dalyvavimas programoje negarantuoja, kad liga neatsiras ar kad bus aptiktas kiekvienas pakitimas, tačiau tai yra įrodymais pagrįsta galimybė nustatyti vėžį anksčiau.
Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje krūties vėžiu sirgo beveik 22 tūkst. moterų, o apie 550 nuo šios ligos mirė. Ligotumo rodiklis apima visas moteris, kurioms ši diagnozė tais metais buvo užregistruota gydymo įstaigoje, ne tik naujai nustatytus atvejus.
Ligonių kasų duomenimis, pernai pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikta 230 tūkst. mamogramų. Maždaug 94–96 proc. įvertintų mamogramų nerasta pakitimų arba nustatyti pakitimai buvo gerybiniai.
Kam priklauso nemokama patikra?
Krūties vėžio prevencinė programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims imtinai. Mamografiją jos gali atlikti kartą per dvejus metus.
Gavus šeimos gydytojo siuntimą, reikia registruotis gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir turi mamografijos įrenginį. Kai patikrą organizuoja koordinavimo centras, moteriai gali būti išsiųstas asmeninis kvietimas, kuriame jau nurodytas vizito pas specialistą laikas.
Ligonių kasa primena, kad net ir nepatenkant į programoje nurodytą amžiaus grupę, pastebėjus gydytojos išvardytus simptomus ar kilus kitų įtarimų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į savo gydymo įstaigą.