Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ vertinta, kaip Lietuva, Lenkija ir Izraelis rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių gerove, jų galimybėmis išlikti darbo rinkoje ir vienišumo problema.
Valstybės kontrolės (VK) duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo 60 metų arba vyresni. Prognozuojama, kad iki 2100 m. ši gyventojų dalis pasieks 43,5 proc. Be to, iki 2050 m. audituotose valstybėse tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad ilgesnė gyvenimo trukmė yra reikšmingas visuomenės pasiekimas, tačiau kartu kyla klausimas, ar žmonėms suteikiamos sąlygos ne tik ilgiau gyventi, bet ir ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems bei dalyvauti visuomenės gyvenime.
Auditas parodė, kad 2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių. Tai beveik atitinka EBPO šalių vidurkį – 13,7 proc. Vis dėlto Lietuva nėra nustačiusi konkrečių vyresnio amžiaus žmonių užimtumo tikslų. Taip pat teigiama, kad dabartinių priemonių nepakanka reikšmingai išplėsti norinčių ir galinčių dirbti senjorų galimybes.
VK taip pat atkreipė dėmesį į vienišumo problemą: daugiau nei trečdalis senjorų Lietuvoje patiria vienišumą, tačiau dauguma pagalbos neprašo.
Valstybės kontrolės vertinimu, visuomenės senėjimui reikia ruoštis kompleksiškai. Tam būtina nustatyti aiškius užimtumo ir vienišumo mažinimo tikslus, paskirti už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas ir numatyti konkrečias priemones.
Šių metų birželį Lietuvoje priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas. Tačiau, kaip teigiama, tikroji pažanga priklausys nuo to, kaip praktiškai bus įgyvendinti jame numatyti sprendimai.