„Mediaskopo“ analizė atskleidė, kurie Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės nariai žiniasklaidoje sulaukė daugiausia palankumo, o kurių įvaizdį labiausiai paveikė kritika.
„Jiems kliuvo daugiausiai kritikos, ji buvo ilgalaikė, nukreipta į juos asmeniškai arba išsakyta autoritetingų šaltinių: prezidento, koalicijos partnerių, jų kuruojamų sričių profesinių sąjungų“, – teigė „Mediaskopo“ duomenų strategas Linas Spėčius.
Analizės duomenimis, transporto ministrui T. Valiui reputacijos nepagerino dar formuojant Vyriausybę kilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Kritikuotas ir pavėluotas 2027 metų valstybės biudžeto projekto derinimas, planuota ministro kelionė į Jungtines Valstijas biudžeto svarstymo metu, taip pat Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – viršijantis deficitas bei konfrontacinis bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdį labiausiai paveikė konfliktas su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LTK) direktoriumi Mindaugu Kairiu. Papildomą spaudimą ministrei darė profesinių sąjungų pareikštas nepasitikėjimas dėl ilgai neišspręstų sistemos problemų.
R. Popovienės neigiamas fonas, pasak tyrimo, susiformavo vasarą, kai buvo diskutuojama dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės dešimtokams panaikinimo. Vėliau tokį sprendimą vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Rugsėjį prezidentas dar labiau sustiprino kritišką vertinimą, viešai keldamas klausimą, ar ministrė sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Jos reputacijai taip pat pakenkė ginčai dėl mokytojų atlyginimų ir pasakojimas apie Raudondvario dvare dirbantį sutuoktinį.
Palankiausiai vertinti trys ministrai
Per pirmąsias šimto Vyriausybės darbo dienų palankiausiai žiniasklaidoje buvo vertinami ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšui naudingą informacinį foną kūrė pranešimai apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų vertės investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas palankiai vertintas dėl energetikos projektų plėtros ir reakcijos į rugpjūtį šalį užklupusią audrą. Teigiamai buvo įvertintas reikalavimas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) atlyginti gyventojų nuostolius, siūlytos kompensacijos ir vadinamasis „audrų paketas“.
K. Budrio įvaizdį formavo pastangos užtikrinti Jungtinių Valstijų karių rotaciją, parama Ukrainai, raginimai griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija. Kritika jo atžvilgiu dažniau buvo susijusi su diplomatijos rezultatais, o ne ministro kompetencija.
Dažniausiai minėti – trys kabineto nariai
Žiniasklaidos tyrimų bendrovės duomenimis, dažniausiai minėti kabineto nariai buvo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas – 6674 kartus, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – 5140 kartų, ir finansų ministras T. Valys – 4908 kartus.
R. Kauno įvaizdis, „Mediaskopo“ vertinimu, buvo prieštaringiausias. Teigiamą vertinimą stiprino Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Kita vertus, reputacijai pakenkė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai bei atskleistos gyventojų perspėjimo spragos. Neigiamą įspūdį dar labiau sustiprino gynybinė ministro reakcija į kritiką.
M. Katelynas didesnio matomumo sulaukė dėl griežtos komunikacijos migracijos ir sienos apsaugos temomis. Tačiau jo įvaizdį silpnino konfliktas dėl buvusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo ir pareigūnų atlyginimų klausimas.
„Ministrui pavyko aiškiai pristatyti savo politinius prioritetus, tačiau komunikacijos veiksmingumą ribojo nepakankamai atsakyti klausimai dėl sprendimų finansinio arba institucinio pagrįstumo“, – sakė L. Spėčius.
Premjeras žiniasklaidoje minėtas gerokai dažniau
M. Sinkevičius tyrimo laikotarpiu paminėtas 17 470 publikacijose – tai 2,5 karto daugiau nei dažniausiai iš ministrų minėtas R. Kaunas.
Dažniausiai premjeras žiniasklaidoje buvo pristatomas kaip Vyriausybės sprendimų aiškintojas ir ministrų darbo koordinatorius. Palankų jo vertinimą formavo šeimos politikos paketo, pensijų ir atlyginimų didinimo, gynybos finansavimo, JAV karių išlaikymo bei bendradarbiavimo su NATO temos.
Neigiamą foną, pasak analizės, kūrė planuojamas 3,8 proc. BVP valstybės biudžeto deficitas, degalų kainų valdymas, jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimo Raudondvario dvare istorija, užsitęsęs disertacijos vertinimas ir viešosios komunikacijos klaidos. Tarp jų buvo ir replika bendrapartietei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, dėl kurios premjeras turėjo atsiprašyti.
„Mediaskopo“ skaičiavimu, per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų Lietuvos žiniasklaidoje paskelbta daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuose minėti premjeras ir ministrų kabineto nariai.
Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2026 m. liepos 14 d. iki spalio 21 d. Iš viso išanalizuoti 45 448 pranešimai iš 450 žiniasklaidos kanalų.