Nuėmus daržovių derlių ir sutvarkius gėlynus, atvira dirva lieka neapsaugota nuo lietaus, vėjo bei temperatūros kaitos. Liūtys gali išplauti maisto medžiagas, o vėjas – ardyti viršutinį dirvos sluoksnį.
Uždenkite dirvą mulčiu
Specialistai rekomenduoja žemę padengti organiniu mulčiu. Tam tinka kompostas, lapų pūdinys, susmulkinti sveiki medžių lapai ir kitos natūralios medžiagos. Toks sluoksnis sušvelnina temperatūros pokyčius dirvoje ir padeda apsaugoti šaknis nuo šalčio.
Dažniausiai patariama paskleisti maždaug 3–7 cm mulčio sluoksnį, tačiau jo storis priklauso nuo pasirinktos medžiagos ir augalų. Mulčio nereikėtų pilti tiesiai prie medžių kamienų ar daugiamečių augalų stiebų pagrindo, nes nuolat tvyranti drėgmė gali paskatinti puvimą.
Ypatingo dėmesio reikia vazonuose augantiems augalams
Net šalčiui atsparūs augalai vazonuose žiemą yra pažeidžiamesni nei augantys grunte. Plonos indo sienelės greitai peršąla, o nedidelis žemės kiekis prasčiau apsaugo šaknis.
Vazonus verta sustatyti arčiau pastato sienos, vietoje, apsaugotoje nuo šiaurinių vėjų. Juos galima pakelti ant specialių kojelių ar padėklų, kad vanduo laisvai pasišalintų per drenažo angas. Užšalęs ir išsiplėtęs vanduo gali pažeisti šaknis bei patį vazoną.
Šalčiui jautrius augalus reikia perkelti į jų rūšiai tinkamą žiemojimo vietą. Vieniems pakanka vėsios, tačiau neužšąlančios patalpos, o kitiems būtina šviesa ir šiluma. Prieš įnešant augalus į vidų, reikėtų apžiūrėti jų lapus ir stiebus, nes ten gali būti kenkėjų.
Neskubėkite išvalyti viso gėlyno
Rudenį nebūtina pašalinti kiekvieno augalo likučio. Džiūstantys daugiamečių augalų stiebai ir sėklų galvutės žiemą gali būti naudingi paukščiams bei vabzdžiams.
Vis dėlto ligų pažeistus lapus, stiebus ir kitas augalų dalis būtina surinkti. Jose gali išlikti grybinių ligų sukėlėjų, kurie kitą sezoną užkrės naujus ūglius. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti miltligės, rožių juodulių ar kitų ligų paveiktus augalus.
Tokios liekanos neturėtų keliauti į įprastą namų komposto krūvą, nes joje ne visada pasiekiama temperatūra, reikalinga ligų sukėlėjams sunaikinti. Sode taip pat verta pašalinti pūvančius vaisius, likusias ligotas daržoves ir kitus galimus infekcijos židinius.
Tačiau sveikų lapų visiškai nugrėbti nebūtina. Po krūmais ar atokesnėse vietose jie gali būti naudingi dirvožemiui ir žiemojantiems gyvūnams.
Prieš šalčius iškaskite jautrius augalus
Lietuvos žiemos lauke paprastai neišgyvena jurginai, kanos ir kardeliai. Jų gumbus, šakniastiebius ar gumbasvogūnius reikėtų iškasti ir išsaugoti iki pavasario.
Tačiau visų augalų nereikia iškasti dar prieš pirmąją šalną. Jurginų antžeminė dalis po pirmųjų lengvų šalnų dažniausiai pajuoduoja – tada, kol dirva dar nėra stipriai įšalusi, galima pradėti juos kasti.
Stiebai nupjaunami, požeminės dalys atsargiai iškeliamos iš žemės, nuo jų pašalinamas dirvožemio perteklius. Prieš sandėliuojant jas būtina gerai apdžiovinti ir patikrinti, ar nėra puvinio požymių.
Žiemą augalinė medžiaga laikoma vėsioje, tačiau neužšąlančioje vietoje. Drėgmės sąlygos turi būti pritaikytos konkrečiai rūšiai: jurginų gumbai neturėtų visiškai perdžiūti, o kardelių gumbasvogūniams reikalingas geras vėdinimas. Per žiemą juos reikėtų kelis kartus apžiūrėti ir pašalinti pradėjusius pūti.
Paskutinį kartą veją pjaukite ne per trumpai
Vejos augimą lemia ne kalendorinis mėnuo, o temperatūra, drėgmė ir kitos sąlygos. Todėl paskutinio pjovimo datos nereikėtų nustatyti vien pagal kalendorių.
Jei veja dar auga, o dirva nėra įmirkusi ar įšalusi, ją galima nupjauti. Vis dėlto paskutinį kartą žolės nereikėtų nuskusti per trumpai. Rekomenduojama palikti maždaug 6–8 cm aukštį, nors tikslus dydis priklauso nuo vejos tipo ir priežiūros sąlygų.
Per trumpa veja gali būti jautresnė žiemos stresui, o peraugusi ir išgulusi žolė sudaro palankesnes sąlygas ligoms. Taip pat svarbu pašalinti storą nukritusių lapų sluoksnį. Tankiai ir šlapiai gulintys lapai užstoja šviesą bei trukdo patekti orui, todėl vejoje gali atsirasti išretėjusių plotų.
Nedidelį sausų lapų kiekį galima susmulkinti vejapjove, jei jis neuždengia žolės storu sluoksniu.
Paruoškite laistymo įrangą šalčiams
Prieš šalnas būtina pasirūpinti laistymo žarnomis, lauko čiaupais, vandens talpyklomis ir automatinėmis laistymo sistemomis. Šąlantis vanduo plečiasi, todėl uždarose sistemose gali pažeisti vamzdžius, jungtis, vožtuvus ar purkštuvus.
Vandenį iš lauko žarnų reikėtų išleisti, jas susukti ir padėti į sandėlį ar garažą. Automatinę laistymo sistemą reikia paruošti pagal gamintojo reikalavimus. Kai kuriais atvejais likusį vandenį būtina pašalinti suslėgtu oru. Netinkamai atliekant šį darbą įrangą galima sugadinti, todėl prireikus verta kreiptis į specialistus.
Taip pat reikėtų patikrinti lauko čiaupus, užsukti žiemą nenaudojamo vandens tiekimą ir ištuštinti pažeidžiamas vamzdžių atkarpas.
Neužmirškite sodo įrankių
Prieš padedant kastuvus, grėblius, sekatorius ir vejapjovę žiemai, juos verta nuvalyti ir išdžiovinti. Prireikus įrankius reikėtų pagaląsti, o metalines dalis apsaugoti nuo korozijos.
Ne viską būtina sutvarkyti iki paskutinio lapelio
Nors tvarkingas sodas atrodo patraukliai, visiškai išvalyti gėlynai, pašalinti sveiki lapai ir iki žemės nupjauti daugiamečiai augalai ne visada yra geriausias pasirinkimas.
Kai kurios augalų liekanos saugo dirvą nuo šalčio, o sėklos ir stiebai tampa maistu bei prieglobsčiu paukščiams ir vabzdžiams. Todėl svarbiausia atskirti darbus, būtinus augalų sveikatai ir sodo įrangos apsaugai, nuo tų, kuriuos galima saugiai atidėti pavasariui.