Prancūzijoje beveik mėnesį trunkantys neramumai prasidėjo nuo švietimo bendruomenės protestų. Moksleiviai ir mokyklų darbuotojai reikalavo geresnių sąlygų valstybinėse mokyklose, tačiau netrukus prie jų prisidėjo gyventojai, nepatenkinti valdžia ir augančiomis pragyvenimo išlaidomis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Gintas Karalius Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė, kad pradiniai reikalavimai buvo pagrįsti, bet susiklosčiusia padėtimi greitai pasinaudojo politinės jėgos.
Pasak jo, problemos ypač ryškios valstybinėse mokyklose, pirmiausia priemiesčiuose: ten trūksta darbuotojų, o kai kurių pastatų stogai yra kiauri. Maždaug penktadalis prancūzų mokosi privačiose mokyklose, todėl šie sunkumai jų tiesiogiai nepaliečia.
Vis dėlto švietimo klausimai tapo tik pradžia. Protestus vis aktyviau perėmė ir politizavo tiek kraštutinė kairė, tiek kraštutinė dešinė. G. Karalius pabrėžė, kad Prancūzijos biudžetas nėra beribis, šalį spaudžia ekonominiai sunkumai, todėl valdžia priversta taupyti.
Apie pasikeitusį protestų pobūdį, eksperto vertinimu, byloja ir sulaikomų žmonių sudėtis. Jei anksčiau tarp areštuotųjų daugiausia buvo nepilnamečiai moksleiviai, šį savaitgalį vyravo suaugusieji, nemaža dalis jų jau žinoma policijai. Mokyklų protestai virto platesniais neramumais, kuriuos lydi vandalizmas.
Silpnas politinis centras stiprina kraštutines jėgas
G. Karalius viena didžiausių krizės problemų laiko nepakankamą Prancūzijos politinio centro reakciją. Jo teigimu, prezidentas Emmanuelis Macronas neparodo tokio lyderystės lygio, kokio visuomenė tikėtųsi neramumų metu. Ekspertas jo kalbą įvertino kaip silpną ir teigė, kad šalies vadovas labiau primena įvykių komentatorių nei sprendimų priėmėją.
Vyriausybės atstovo Lecornu užuomina, kad galbūt būtų įvesta komendanto valanda, G. Karaliui taip pat pasirodė nepakankama, nes visuomenė laukia konkrečių sprendimų.
Eksperto vertinimu, valdžios silpnumas naudingas kraštutinės dešinės lyderei Marine Le Pen. Jai esą gali būti palanku ir tai, kad stiprėja kraštutinė kairė, kuriai atstovauja Jean-Luc Mélenchonas, nes tokiu atveju prezidento rinkimuose ji galėtų susidurti su lengviau įveikiamu varžovu.
G. Karalius teigė, kad M. Le Pen, smerkdama protestus, daugiausia kritikavo ne kraštutinę kairę, o E. Macroną. Jo manymu, taip siekiama susilpninti politinį centrą prieš po pusmečio vyksiančius prezidento rinkimus.
Apklausos taip pat rodo kraštutinių pažiūrų stiprėjimą tarp jaunimo. Ekspertas nurodė, kad 18–25 metų amžiaus pirmą kartą balsuosiančių prancūzų apklausose 45–49 proc., su paklaida, ketina remti kraštutinę kairę. Jo teigimu, tai yra J.-L. Mélenchono elektoratas, o politinis oportunizmas nustumia į šalį klausimus apie valstybės ir paveldo ateitį.
Smurtas nustelbė pradinius protestuotojų reikalavimus
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad būtina atskirti teisėtą piliečių nepasitenkinimą nuo nusikalstamo elgesio. Taikūs protestai yra demokratijos dalis, tačiau smurtas, plėšimai, padegimai ir išpuoliai prieš žmones ar institucijas, jo teigimu, yra nusikaltimai, kuriems turi būti taikoma nulinė tolerancija.
Politikas pažymėjo, kad riaušės nustūmė į šalį klausimus, dėl kurių žmonės iš pradžių išėjo į gatves. Vietoj diskusijos apie švietimo sistemą visuomenės dėmesį dabar traukia degantys pastatai ir nusiaubtos parduotuvės.
V. Sinkevičius kaip pavyzdžius minėjo degančią istorinę Limožo savivaldybę, Liono turizmo centrą ir nusiaubtas parduotuves. Jo vertinimu, pradinė švietimo bendruomenės žinutė pradingo, nes radikali kairė mėgino protestais pasinaudoti, tačiau nesugebėjo suvaldyti minios. Politikas teigė, kad atsakomybę turi prisiimti tie, kurie žmones sukvietė į protestus.
Pasak europarlamentaro, Prancūzijoje matomas ryškus visuomenės susiskaldymas, o radikalios kairės ir radikalios dešinės kova dar labiau didina įtampą. Abi šios politinės kryptys, jo teigimu, gali stumti visuomenę link smurto.
Biudžeto sprendimai gali sukelti naują pasipriešinimo bangą
Neramumus apsunkina ir sudėtinga Prancūzijos finansinė padėtis. G. Karalius nurodė, kad vyriausybei, siekiančiai priimti biudžetą, reikia opozicijos paramos, tačiau kartu būtina mažinti išlaidas. Šalies skola siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto, o biudžeto deficitas sudaro 6 proc.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad bet kokie taupymo sprendimai gali dar labiau padidinti visuomenės pasipriešinimą. Vis dėlto jis ragino prisiminti, kad protestai Prancūzijoje yra giliai įsišaknijusi politinės kultūros dalis.
Naujausios apklausos, pasak G. Karaliaus, rodo, kad dauguma prancūzų nepritaria smurtui, tačiau palaiko pačią protesto teisę. Jo teigimu, šeimos neretai į protestus eina kartu, o jauni žmonės į politiką dažnai įsitraukia pirmiausia protestuodami, o tik vėliau balsuodami.
Perspėjimas Lietuvai: ignoruojamas nepasitenkinimas gali atitekti radikalams
V. Sinkevičius teigė, kad politinis centras turi ne tik reaguoti į riaušes, bet ir spręsti priežastis, dėl kurių žmonės išeina į gatves. Protestų bangoms plintant ir kitose Europos valstybėse – Italijoje, Belgijoje bei Portugalijoje – svarbiausia esą neleisti radikalioms jėgoms tapti vienintelėmis, kalbančiomis visuomenei rūpimais klausimais.
Europarlamentaro nuomone, tam reikia gebėti girdėti, kas vyksta gatvėje, ir konkrečiais sprendimais perkelti šiuos klausimus iš protestų erdvės į politinių sprendimų lauką.
Jis panašių įtampų požymių įžvelgia ir Lietuvoje. V. Sinkevičius prisiminė nedidelio masto radikalios kairės protestą, kai vienoje gatvės pusėje buvo vaikai ir jaunimas su skirtingais plakatais bei ryškiai nusidažytais plaukais, o kitoje – radikalios dešinės atstovai su kitomis žinutėmis.
Politiko teigimu, Lietuvoje valstybė turėtų pati imtis iniciatyvos ir iš esmės peržiūrėti migracijos politiką, kad ji nekeltų visuomenėje papildomų įtampų.
V. Sinkevičius perspėjo, kad tradicinės politinės jėgos pralaimės, jei ignoruos tai, kas vyksta gatvėje, ir leis radikalams perimti visuomenės problemas. Jo teigimu, radikalios jėgos dažnai tas žinutes dar labiau sustiprina ir išryškina.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į pasikeitusią viešosios diskusijos erdvę. Socialiniuose tinkluose kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę, o daugiausia reakcijų, dažnai neigiamų ir piktų, sulaukiantys pareiškimai greitai tampa matomi dideliam žmonių skaičiui. Todėl, jo manymu, problemas būtina spręsti dar prieš joms išaugant į nevaldomus gatvės neramumus.