Regioninių televizijų asociacija (RTA), deleguodama V. Laučių į Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK), rėmėsi jo profesine kompetencija, ilgamete žurnalistinio darbo patirtimi ir ankstesnės kadencijos rezultatais. RTA pirmininkė V. Marciulevičiūtė Eltai nurodė, kad V. Laučius beveik dvejus metus dirbo asociacijos atstovu komisijoje ir pareigas vykdė atsakingai bei profesionaliai.
Pasak RTA vadovės, asociacijos nariams kandidatūros svarstymo metu buvo žinomos V. Laučiaus baudžiamosios bylos aplinkybės.
V. Marciulevičiūtė pabrėžė, kad RTA netoleruoja teisės pažeidimų, tačiau, jos vertinimu, sprendžiant dėl tinkamumo eiti profesinės savireguliacijos institucijos nario pareigas būtina atsižvelgti į visas aplinkybes. Ji teigė, kad vienas incidentas nebūtinai turėtų visam laikui paneigti žmogaus profesinę reputaciją.
RTA pirmininkės teigimu, V. Laučius atitinka Visuomenės informavimo įstatyme komisijos nariams nustatytus kriterijus, o nepriekaištingos reputacijos reikalavimas šiame sąraše nenumatytas. Dėl to asociacija nematė pagrindo atsisakyti jo kandidatūros.
Tokį sprendimą anksčiau kritikavo Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė. Jos vertinimu, V. Laučiaus paskyrimas gali diskredituoti pasitikėjimą visa VIEK, nes komisija vertina žurnalistų etiką, o pats kandidatas, jos teigimu, neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.
B. Davidonytė taip pat sakė, kad kai etikos ir moralės standartai taikomi tik kitiems, bet ne tiems, kurie juos vertina, pasitikėti komisija tampa sunku. Nors, jos teigimu, dauguma komisijos narių atitinka keliamus reikalavimus, viena tokia kandidatūra gali paskatinti abejones dėl visos institucijos sprendimų.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos įstatuose nurodoma, kad į VIEK trijų metų kadencijai gali būti skiriami asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent 5 metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį.
VIEK nariai gali eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
B. Davidonytė teigė, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijaus nebuvimas įstatuose yra spraga. Jos nuomone, asociacijos turėtų kreiptis į įstatymų leidėjus, kad ši situacija būtų ištaisyta, nes toks reikalavimas taikomas valstybės tarnyboje.
ŽPA vadovė taip pat ragino ne tik RTA, bet ir kitas asociacijas vertinti šio sprendimo pasekmes. Jos teigimu, sumažėjęs pasitikėjimas VIEK liečia visus komisijos narius, net ir tuos, kurie nepadarė nieko blogo.
ELTA susisiekė su V. Laučiumi, tačiau jis situacijos komentuoti nepanoro.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, po vieną atstovą į VIEK deleguoja Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai ir LRT, o tris narius – Medijų taryba, pasirinkdama iš universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijų programos, pasiūlytų kandidatų.
Pirmasis naujos kadencijos VIEK posėdis įvyko spalio 6 dieną. Komisijai šią kadenciją vadovauja Gintaras Sarafinas, jo pavaduotoja tapo Vaiva Radikaitė.
Šiuo metu komisijoje yra 14 narių, iš kurių 11 dirbo ir 2023–2026 metais.
VIEK taip pat dirbs Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos atstovas Ernestas Alesinas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos deleguota Asta Cibienė bei asociacijos „Nacionalinė spauda“ atstovė Ivona Jaroslavcevienė.
Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija į komisiją delegavo Valdą Latožą, Lietuvos žurnalistų sąjunga – Audrį Antanaitį, Lietuvos žurnalistų draugija – Gražiną Viktoriją Petrošienę, Interneto žiniasklaidos asociacija – G. Sarafiną, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija – Ramutę Šimukauskaitę, o Lietuvos kabelinės TV asociacija – V. Radikaitę.
LRT į komisiją paskyrė Jurgą Tvaskienę.
Medijų tarybos deleguoti akademinės bendruomenės atstovai yra Klaipėdos universiteto docentė dr. Rosita Vaičiulė, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės docentas Kristijonas Jakubsonas ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Andrius Šuminas.
ELTA primena, kad spalio viduryje Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo neblaivaus automobilį vairavusio politologo ir žurnalisto V. Laučiaus baudžiamąją bylą. Skundą pateikęs V. Laučius prašo sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį ir sumažinti konfiskuotinų piniginių lėšų sumą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą V. Laučių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirdamas buvusią jo sutuoktinę Loretą Laučiuvienę. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams, o byla nutraukta.
Teismas V. Laučiui taip pat atėmė teisę vairuoti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei įpareigojo vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.
Be to, iš žurnalisto nuspręsta išieškoti 20 670 eurų – jo vairuoto automobilio vertę atitinkančią sumą.
V. Laučius teisme pripažino kaltę ir gailėjosi. Jis tvirtino, kad alkoholį vartojo sužinojęs apie mokslininko Dariaus Aleknos mirtį ir tikino, jog toks elgesys nepasikartos. Vis dėlto policijos užfiksuotuose duomenyse nurodyta, kad vairuotojas alkoholį vartojo po konflikto su žmona.
Baudžiamoji byla V. Laučiui iškelta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vairavimą neblaiviam.
Policijos duomenimis, gegužės 31 d. apie 17.31 val. Vilniuje, ties pastatu Blindžių gatvėje, jis vairavo automobilį „Toyota Rav 4“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Patikrinus nustatyta, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,32 promilės.