KRS vadovo Pauliaus Grigo teigimu, lyderystė versle matuojama ne vien laimėtais šimtamilijoniniais konkursais. Ne mažiau svarbu laiku atsisakyti projektų, kurie gali tapti pernelyg didele rizika.
KRS pajamos nuo 22,3 mln. eurų 2023 m. išaugo iki 30,4 mln. eurų 2024 m., o 2025 m. pasiekė 69,2 mln. eurų. Pasak P. Grigo, svarbiausias sprendimas buvo atsisakyti vien subrangovo vaidmens ir tapti generaliniu rangovu, atsakingu už visą objektą – nuo rūsio iki stogo.
Nuo specializuoto rangovo iki vieno partnerio užsakovui
KRS vienoje vietoje siūlo projektavimo, statybos ir inžinerinių tinklų paslaugas. Tai, anot vadovo, užsakovams leidžia sutaupyti laiko ir pinigų, nes jiems nebereikia koordinuoti kelių skirtingų rangovų.
Prie augimo prisidėjo ir komandos plėtra. Per dvejus metus darbuotojų skaičius išaugo kelis kartus. Šiandien KRS dirba beveik 500 žmonių, o įmonė turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tokia struktūra suteikia galimybę vienu metu valdyti kelis didelius objektus.
Vien per 2025 m. bendrovės portfelį papildė daugiau nei 70 projektų, kurių bendra vertė siekė beveik 130 mln. eurų. P. Grigas pripažįsta, kad rinkos sąlygos įmonei buvo palankios, tačiau jomis, jo teigimu, pasinaudoja tie, kurie iš anksto tinkamai pasirengia.
150 mln. eurų tikslas pagrįstas jau pasirašytomis sutartimis
KRS 2026 m. planuoja pasiekti 150 mln. eurų pajamas. Šis tikslas iškeltas pavasarį, kai vykdomų projektų vertė viršijo 230 mln. eurų. Pasak P. Grigo, tai buvo skaičiavimas, o ne vien ambicija, nes didžioji dalis metų pajamų numatyta jau pasirašytose sutartyse.
Šiuo metu bendrovės portfelyje yra daugiau nei 300 mln. eurų vertės projektų. Likusią dalį turėtų sudaryti nauji konkursai ir aktyviau pritraukiami privatūs užsakovai.
Prognozės įgyvendinimas priklausys nuo to, ar klientai laikysis finansavimo grafikų, ar projektai nesustos derinimo etapuose ir ar KRS spės komandą auginti tokiu pat greičiu kaip projektų portfelį.
Didžiausia kliūtis gali būti laikas. Statybų projektuose, P. Grigo teigimu, dažniau vėluoja ne fiziniai darbai, o ekspertizės, leidimai ir projektinių sprendinių derinimas. Dideliame objekte vieno mėnesio vėlavimas gali perkelti pajamas į kitus metus.
Pelningumas mažesnis, tačiau tai – sąmoninga augimo kaina
2025 m. KRS pelnas neatskaičius mokesčių padidėjo nuo 1,27 iki 2,56 mln. eurų, o pelningumas siekė apie 3,7 proc. Nors šis rodiklis buvo šiek tiek mažesnis nei 2024 m., bendrovė tokį rezultatą vertina kaip sąmoningai pasirinktą plėtros kainą.
Generalinės rangos sektoriuje didelę apyvartos dalį sudaro medžiagos ir subrangovų darbai, todėl vienženklė marža laikoma rinkos norma. Sparčiai augant įmonei, lėšos pirmiausia skiriamos darbuotojams, įrangai ir apyvartiniam kapitalui. Dalį pelno KRS taip pat nukreipia į komandą, kuri turėtų užtikrinti veiklą 2027 ir 2030 metais.
Strateginiai objektai reikalauja kitokio pasirengimo
KRS veikla išsiplėtė už tradicinių inžinerinių tinklų ribų. Bendrovė dirba oro uostuose, Klaipėdos uoste, karinės ir kitos viešosios infrastruktūros objektuose.
P. Grigo teigimu, tai lėmė ir iš anksto pasirinkta strategija, ir besikeičianti rinka. Lietuva daugiausia investuoja į oro uostus, uostą bei krašto apsaugos infrastruktūrą, o KRS stiprybė – inžineriniai tinklai. Tokie objektai yra itin sudėtingi tinklų mazgai ir negali sustoti nė vienai dienai.
Dirbti veikiančioje infrastruktūroje bendrovė mokėsi daugiau nei du dešimtmečius, tiesdama tinklus po gyvomis miesto gatvėmis. Dabar ši patirtis pritaikoma strateginiuose objektuose.
Įmonė turėjo sustiprinti generalinės rangos valdymą, projektavimo kompetencijas ir saugumo procesus. Krašto apsaugos objektuose kitaip dirbama su žmonėmis, informacija ir dokumentais.
Projektų atranka prasideda dar prieš konkursą
Prieš teikdama pasiūlymą dideliam konkursui, KRS vertina ne tik galimą kainą, bet ir tai, ar turi laisvą komandą. P. Grigo požiūriu, laimėtas projektas be žmonių, galinčių jį įgyvendinti, yra ne pergalė, o problema.
Kiekvienam objektui skiriamas projekto vadovas, atsakingas už terminus, sąnaudas ir kokybę. Įmonės vadovybė kas savaitę vertina objektų eigą, pinigų srautus ir nukrypimus nuo plano. Valdymo sistemas KRS dažniausiai kuria pati, kad jos atitiktų konkrečius bendrovės poreikius.
Vis dėlto technologijos nepakeičia patyrusių specialistų. Pradėjus darbus realios sąlygos gali skirtis nuo pavaizduotų brėžiniuose ar schemose, todėl galutiniai sprendimai dažnai priklauso nuo darbų vadovo patirties.
Finansinė rizika valdoma atsargiai
Statybų sektoriuje pinigų srautas, pasak P. Grigo, yra svarbesnis už popierinį pelną. Įmonė gali būti pelninga pagal ataskaitas, tačiau susidurti su sunkumais, jei užsakovas atsiskaito po dviejų mėnesių, o tiekėjams ir subrangovams mokėti reikia iš karto.
Rizika valdoma keliais būdais. Didelę KRS užsakovų dalį sudaro valstybės ir savivaldybių įmonės, kurių mokėjimai yra prognozuojami. Sutartyse taip pat ieškoma sąžiningo rizikos pasidalijimo mechanizmų – numatomi avansai, kainų indeksavimas ir mokėjimai etapais.
Jeigu projektas atrodo patrauklus tik dokumentuose, tačiau jo finansavimas keltų grėsmę kitiems objektams, KRS tokio užsakymo atsisako. Bendrovė gali augti tiek, kiek leidžia jos balansas.
Vadovo vaidmuo pasikeitė
Prieš kelerius metus P. Grigas daug sprendimų priimdavo pats, tačiau bendrovei išaugus tai tapo neefektyvu ir praktiškai neįmanoma. Kasdienę veiklą dabar koordinuoja KRS direktorius Martynas Valančius, atsakingas už darbų vykdymą ir užsakovus. P. Grigas daugiausia dėmesio skiria ilgalaikei strategijai ir finansams.
Darbuotojų poreikis planuojamas dar teikiant pasiūlymą konkursui – iš anksto numatoma, kas vadovaus dideliam objektui. Įmonė pati ugdo projektų ir statybos darbų vadovus, inžinierius bei sąmatininkus. Jauni specialistai ir praktikantai mokosi objektuose, dirbdami kartu su patyrusiais kolegomis.
Specializuotus darbus KRS patiki subrangovams, kurie juos atlieka geriau už bendrovę. Vis dėlto galutinė atsakomybė užsakovui lieka KRS, todėl partneriai pasirenkami pagal darbų kokybę ir verslo reputaciją.
P. Grigo teigimu, specialistų trūksta visai rinkai, o vien atlyginimų didinimas šios problemos neišsprendžia. Stipriausi darbuotojai renkasi organizacijas, kuriose gali augti ir kuriose gerbiamas jų gyvenimas už darbo ribų.
Didžiausiems projektams ne visada sakoma „taip“
KRS projektus vertina keliais etapais. Pirmiausia tikrinama, ar objektas realiai įgyvendinamas pagal pateiktus dokumentus. Tuomet vertinama, ar bendrovė turi jam reikalingą komandą. Tik po to analizuojama, ar finansiniai rodikliai leidžia tikėtis uždarbio.
Strateginė projekto reikšmė ar galimybė įgyti naujų kompetencijų negali kompensuoti nuostolingos sutarties. P. Grigo įsitikinimu, lyderystę rodo ne tik laimėti konkursai, bet ir sąmoningai nepasirašyti sandoriai.
Sunkiausia atsisakyti didelio ir garsaus projekto, kai aplinkiniai ragina jį imti. Tačiau būtent tokiais atvejais, jo teigimu, atsiskleidžia tikrasis atsakomybės jausmas.
ISO 27001 sertifikatas – atsakas į informacijos riziką
Statant oro uostą, uostą ar karinį objektą, užsakovu faktiškai tampa valstybė, o infrastruktūrą naudoja visi šalies gyventojai. Vėlavimas tokiame projekte gali tapti ne tik įmonės finansiniu nuostoliu, bet ir valstybine problema.
Tokiuose objektuose griežtesni reikalavimai taikomi visai tiekimo grandinei: kontroliuojama, kas gali patekti į teritoriją, kas joje dirba ir kokie subrangovai pasitelkiami. Brėžiniai, schemos ir darbų grafikai laikomi jautria informacija, kuri statybose keliauja per daugybę žmonių.
ISO 27001 sertifikatas pasirinktas siekiant, kad informacijos sauga KRS būtų valdoma kaip griežta sistema, tikrinama nepriklausomų auditorių. Tai, pasak P. Grigo, strateginių objektų užsakovams suteikia kitą pasitikėjimo lygį.
Technologijos naudingos tada, kai taupo laiką
KRS technologijas vertina pragmatiškai: jos turi trumpinti procesus arba mažinti klaidų skaičių. Apčiuopiamos naudos jau teikia skaitmeninis medžiagų užsakymas ir valdymas, taip pat klaidų paieška 3D brėžiniuose dar prieš jiems patenkant į statybvietę.
Skaitmeniniame modelyje aptiktą klaidą galima ištaisyti per valandą, o objekte dėl jos gali tekti sugaišti dienas ar savaites. Vis dėlto statybose galutinį sprendimą ir toliau dažnai priima žmogus. Dirbtinis intelektas nepakeičia darbų vadovo, kuris realiame grunte gali rasti vamzdį ne toje vietoje, kuri nurodyta brėžinyje.
Plėtra krypsta ir į Latviją
KRS augimo strategija susijusi su Lietuvos investicijomis į transportą, gynybą ir sveikatos apsaugą. Atsparumą bendrovė siekia užtikrinti įvairindama užsakovus: dirba su valstybiniais ir savivaldybių objektais, gynybos bei sveikatos apsaugos projektais ir privačiais plėtotojais.
Įmonė taip pat plečia geografiją – šiuo metu žengia į Latviją ir planuoja apimti platesnį regioną. Be to, KRS siekia valdyti visą procesą nuo architektūrinės idėjos iki objekto apželdinimo ir perdavimo eksploatuoti.
Jeigu dalis konkursų būtų atidėta, bendrovė mažintų augimo tempą, tačiau ne kokybę, ir perskirstytų komandas tarp kitų veiklos segmentų.
Tikslas 2030–2031 metams – stabili veikla Baltijos šalyse
Po penkerių metų P. Grigas norėtų matyti KRS tarp didžiausių Lietuvos statybos bendrovių, stabiliai veikiančią visose Baltijos šalyse. Strateginiai transporto, gynybos ir sveikatos objektai turėtų sudaryti reikšmingą portfelio dalį.
Dar vienas siekis – vadovų komanda, kurioje būtų žmonių, įmonėje užaugusių nuo darbo statybų aikštelėje iki vadovaujamų pozicijų.
Didžiausia KRS rizika, pasak vadovo, yra galimybė, kad augimas aplenks organizacijos brandą. Pajamas galima padvigubinti per metus, tačiau patyrusiam projekto vadovui parengti reikia penkerių metų.
Dėl to bendrovė jau standartizuoja anksčiau tik darbuotojų galvose egzistavusius procesus: sąmatų rengimą, pasiūlymų vertinimą ir objektų perdavimą. Taip pat stiprinama vidurinė vadovų grandis ir išlaikomas laisvas darbuotojų rezervas, kurį prireikus būtų galima pasitelkti esamuose ar naujuose projektuose.