Norvegijos kariuomenė dar rugsėjį per karines pratybas Oslo oro uoste nustatė, kad jos nuomoti kiniški automobiliai išsaugojo vaizdo medžiagą, kurioje buvo matoma jautri informacija.
Transporto priemonių kameros fiksavo kariškių judėjimą ir maršrutus, įėjimus į saugomus objektus, taip pat kodus, naudotus vartams ir durims atrakinti.
Naujienų agentūra AFP skelbia, kad kariuomenei du „Deepal“ markės automobiliai buvo išnuomoti bendrovės „Hertz Norge“. „Deepal“ priklauso Kinijos gamintojui „Changan“.
Atlikusi tyrimą, Norvegijos kariuomenė patvirtino, jog automobiliai tikrai rinko ir saugojo tokius duomenis. Vis dėlto kol kas nėra patvirtinta, kad informacija būtų perduota Kinijai ar kitoms trečiosioms šalims.
JAV apribojo BYD automobilių patekimą į bazę
Šis atvejis nereiškia, kad visi Kinijoje pagaminti automobiliai yra naudojami šnipinėjimui. Tačiau jis išryškino vis dažniau aptariamą riziką: įprastas civilinis automobilis gali nepastebimai kaupti duomenis, kurie nacionalinio saugumo požiūriu yra ypač jautrūs.
Galimą kiniškų automobilių keliamą grėsmę vertina ir JAV kariuomenė. Ji paskelbė, kad Kinijos gamintojo BYD automobiliai nebebus įleidžiami į Kadenos karinę oro bazę Japonijos Okinavos saloje.
Apribojimai bus taikomi ne tik kariškių transportui. Į bazę nebus įleidžiami ir BYD markės taksi, pristatymo tarnybų bei rangovų automobiliai.
Kadena laikoma vienu svarbiausių JAV karinių objektų Ramiojo vandenyno regione. Amerikiečiams nerimą kelia kiniškuose automobiliuose įrengtos kameros, jutikliai ir ryšio sistemos, galinčios fiksuoti bazės infrastruktūrą, personalo judėjimą ir kitą jautrią informaciją.
JAV kariuomenė nepateikė konkrečių įrodymų, kad BYD automobiliai būtų naudojami šnipinėjimui. Tačiau kariškiai pabrėžia, kad bet kokia galima rizika karinėms operacijoms yra nepriimtina.
Toks sprendimas laikomas reikšmingu precedentu: vieno didžiausių pasaulyje elektromobilių gamintojų produkcija vertinama ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip galimas nacionalinio saugumo rizikos šaltinis.
Problema – ne vien automobilio kilmė
Informacijos rinkimo technologijas naudoja ne tik Kinijos, bet ir Vakarų automobilių gamintojai. Be to, pati Kinija anksčiau ribojo „Tesla“ automobilių patekimą į jautrius valstybinius objektus, nes nerimavo dėl jų kamerų galimybių.
Todėl esminis klausimas yra ne vien automobilio kilmės šalis. Svarbu, kas kontroliuoja jo skaitmenines sistemas, kur siunčiami surinkti duomenys ir ar valstybė gali nepriklausomai įvertinti jų saugumą.
JAV šią problemą jau pradėjo spręsti sistemiškai, o Europoje bendros politikos kol kas nėra. Lenkija, Čekija ir kitos valstybės svarsto arba jau taiko papildomas saugumo priemones, tačiau bendros krypties visoje Europos Sąjungoje nėra.
ES daugiausia dėmesio šiuo metu skiria kiniškų elektromobilių muitams ir vietos gamintojų apsaugai. Vis dėlto nacionalinio saugumo klausimai ateityje gali tapti svarbesni už prekybą ir konkurencingumą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvai, kaip NATO rytinio flango valstybei, ši problema taip pat aktuali. Prie karinių objektų, uostų, oro uostų, energetikos infrastruktūros ar valstybinių institucijų naudojami automobiliai potencialiai gali tapti papildomu žvalgybinės informacijos rinkimo šaltiniu.
Dėl to valstybinių automobilių parkams ir kritinės infrastruktūros operatoriams turėtų būti nustatyti griežtesni duomenų apsaugos, programinės įrangos audito bei nuotolinio valdymo kontrolės reikalavimai.