Vienu svarbiausių savo gyvenimo tikslų Valdas Adamkus įvardijo siekį matyti Lietuvą Europos Sąjungoje ir NATO, kur šalies saugumą užtikrintų Aljanso pajėgos. Dėl to jis lankėsi daugelyje Europos valstybių ir susitiko su jų vadovais.
Buvęs prezidentas pasakojo, kad dalis Europos lyderių Lietuvos narystę rėmė iš karto, tačiau buvo ir abejojančių, nenorėjusių prisiimti įsipareigojimų bei nesuteikusių jokių garantijų. Todėl Lietuvos priėmimą į ES ir NATO V. Adamkus pavadino didžiausiu savo gyvenimo džiaugsmu – būtent šiose organizacijose jis įžvelgė Lietuvos dalyvavimo prasmę.
Pasak prezidento, šiandien, praėjus daugeliui metų, Lietuva gali vertinti pasiektus rezultatus: šalis yra matoma, girdima ir aktyvi. NATO, jo teigimu, taip pat yra garantas, kad Lietuva nebus paaukota kokiam nors naujam režimui.
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs V. Adamkus aktyviai rėmė šalies integraciją į Vakarų struktūras. Lietuvai tapus ES ir NATO nare, jis siekė įtvirtinti valstybę kaip visavertę šių organizacijų dalyvę.
V. Adamkaus teigimu, pagrindiniai Lietuvos siekiai nesikeičia: išsaugoti laisvę ir nepriklausomybę, pačiai spręsti savo ateitį ir aktyviai dalyvauti laisvų tautų bendrijoje. Jis pabrėžė, kad Lietuva Europos Sąjungoje nėra pasyvi – gali reikšti savo poziciją ir ją ginti net tada, kai ji nesutampa su bendru sprendimu. Prezidentas tai vadino dideliu laimėjimu ir lygybe tarp lygių.
V. Adamkus apie 100-ąjį jubiliejų ir išbandymų kupiną gyvenimą
100-ąjį jubiliejų minintis V. Adamkus šią datą laiko vienu svarbiausių savo gyvenimo įvykių. Jo teigimu, nugyventas laikas nebuvo lengvas, tačiau buvo prasmingas.
Prezidentas sakė esąs dėkingas likimui, kad išgyveno tokį istorinį laikotarpį ir galėjo jį prasmingai patirti. Jo gyvenimą palietė pasaulinio karo įvykiai bei okupacijos, tačiau jis džiaugiasi, kad šiuos išbandymus pavyko atlaikyti ir išlikti gyviems.
Aktyvesnis V. Adamkaus gyvenimas, kaip jis pasakojo, prasidėjo paskutinėse gimnazijos klasėse, kai sąmoningai įsitraukė į pogrindžio veiklą. Per pirmąją sovietų okupaciją, vėliau – nacių ir dar kartą sovietų okupaciją jis įgijo patirties kovoje už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Šias pastangas jis vertino kaip dalį platesnio, visame pasaulyje organizuoto judėjimo.
V. Adamkus pabrėžė, kad nepaisant patirtų sunkumų jam teko sulaukti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
1990 metų kovo 11-ąją, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, jis buvo Čikagoje. Šį įvykį prezidentas prisiminė kaip akimirką, kai pagaliau pasiteisino pastangos sugrąžinti Lietuvą į laisvą pasaulį. Kovo 11-ąją jis pavadino didinga ir iškilminga visos tautos, penkis dešimtmečius kovojusios už savarankiškumą, data.
V. Adamkaus kelias nuo pasitraukimo į Vokietiją iki prezidento posto
ELTA primena, kad V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune.
Karo metais jis dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944 metų liepą su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Mokydamasis Eichšteto lietuvių gimnazijoje susipažino su būsima žmona Alma. Vėliau studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete.
1949 metais V. Adamkus atvyko į Jungtines Valstijas. Septintajame dešimtmetyje jis aktyviai įsitraukė į politinę veiklą ir buvo pakviestas dirbti naujai kuriamoje JAV federalinės valdžios institucijoje – Aplinkos apsaugos agentūroje. Būsimasis Lietuvos vadovas taip pat aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Pirmą kartą prezidentu V. Adamkus išrinktas 1998 metais, rinkimuose įveikęs buvusį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską.
2003 metais siekdamas perrinkimo jis antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. R. Paksui apkaltos būdu netekus prezidento pareigų, V. Adamkus laimėjo pirmalaikius rinkimus 2004 metais ir Lietuvai vadovavo iki 2009 metų.